Rusijos okupuotame Kryme vandens trūkumas toks didelis, kad net 500 000 iš 2,5 mln. pusiasalio gyventojų netrukus gali būti priversti bandyti bėgti, nors Maskva tvirtina priešingai.
Tokia emigracija kenkia visiems. Ji nepalanki Rusijos kontrolei. Ji taip pat kelia sunkumų Kijevui, kuris turi suderinti interesą susigrąžinti savo teritoriją su problemomis, kurias Ukrainai kelia masinė emigracija. Ši humanitarinė katastrofa taip pat kelia problemų tarptautinei bendruomenei, tačiau jai greičiausiai teks spręsti jos padarinius Ukrainai tiek dabar, tiek ateityje.
Mažiausiai nuo 1945 m. žemės ūkio, pramonės ir pusiasalio gyventojų vandens poreikis viršijo vietinius Krymo išteklius. Tiek visuotinis atšilimas, tiek Rusijos okupacija pusiasalyje po 2014 m. įsiveržimo į Ukrainą dar labiau pablogino padėtį.
Maskva tikėjosi, kad 2022 m. išplėtusi savo invaziją į Ukrainą galės įveikti šią problemą. Šiuo žingsniu buvo siekiama bent iš dalies pralaužti vandens blokadą, kurią Kijevas prieš aštuonerius metus įvedė Krymui.
Kai kurie ekspertai užsiminė, kad vandens tiekimas Krymui buvo pagrindinė priežastis, lėmusi Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą 2022 m. vasario mėn. pradėti išplėstinį puolimą prieš Ukrainą. Tačiau per pastaruosius dvejus metus nuolatinis Maskvos netinkamas valdymas, nesugebėjimas finansuoti alternatyvių vandens šaltinių, išteklių nukreipimas kariuomenei, plačiai paplitusi jos pareigūnų korupcija ir nuolatinis rezervuarų bei kanalų naikinimas dar labiau pablogino padėtį Kryme ir gretimuose regionuose. Garsiausias paskutinio punkto pavyzdys – Rusijos įvykdytas Chakovakovakos užtvankos bombardavimas 2023 m. birželio mėn.
Okupacijos institucijos buvo priverstos pripažinti, kad vis daugiau Krymo kaimų ir didžiųjų miestų patiria didelį vandens trūkumą. Maskva ir toliau tvirtina, kad šiais metais ji yra pasirengusi išspręsti regiono problemas, nes ankstesnė sausra atslūgo.
Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad šis vandens trūkumas gali priversti išvykti net penktadalį Krymo gyventojų – apie 500 000 žmonių.
Okupacinė valdžia turėjo įvesti vis drakoniškesnius vandens naudojimo apribojimus, kartais nueidama taip toli, kad didžiausiuose miestų centruose kelioms dienoms nutraukdavo vandens tiekimą, siekdama užtikrinti, kad jo užtektų Rusijos kariniams daliniams.
Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad šis vandens trūkumas gali priversti išvykti net penktadalį Krymo gyventojų – apie 500 000 žmonių. Tokia padėtis jau dabar kelia rimtų problemų Rusijos okupacinei valdžiai, tačiau papildomai turės rimtų pasekmių ir Ukrainai, nepriklausomai nuo to, kas kontroliuos pusiasalį.
Maskva dėl dabartinio Krymo vandens trūkumo kaltina daugybę įvairių problemų, iš kurių nė viena nėra susijusi su Rusijos dalyvavimu. Dėl to kaltinama Ukraina, kuri užblokavo vandens tiekimą į pusiasalį iš žemyninės dalies, neseniai buvusi sausra. Kremliaus teigimu, šiuo metu šios problemos mažėja ir netinkamas vandens naudojimo modelis, kuris šiuo metu taisomas.
Rusija tvirtina, kad ji jau yra pasirengusi visiems laikams išspręsti Krymo vandens problemas. Tačiau pastarųjų kelių savaičių pranešimai rodo, kad Maskvos argumentai menkai pagrįsti ir tai dabar pradeda pripažinti net Rusijos komentatoriai.
Pačios Rusijos valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos pranešimai rodo, kad vis daugiau kaimų yra priversti ištisas dienas išsiversti be vandens ir šis trūkumas dabar jau apima ir didžiuosius miestus, įskaitant Feodosiją ir Sevastopolį.
Tai jau turi ekonominį poveikį ir greitai sukelia humanitarinę katastrofą. Ši krizė daugiausia paliečia Krymo totorius, gyvenančius daugiausia kaimo vietovėse, taip pat civilius gyventojus, ypač etninius ukrainiečius. Šios grupės taip smarkiai nukentėjo dėl to, kad Maskva, kas nenuostabu, ėmėsi priemonių užtikrinti, jog į pusiasalį persikėlę rusai, kurie dalyvauja okupacinėse pajėgose arba jas remia, turėtų pakankamai vandens.
Dėl vandens trūkumo visame Kryme vyko nedideli, bet nuolatiniai protestai. Vis dėlto svarbiausias padarinys buvo Krymo gyventojų bėgimas iš pradžių iš kaimų į miestus, o paskui migracija į Ukrainą ar kitur. Okupacinė valdžia stengėsi apriboti abu šiuos reiškinius, tačiau jai tai pavyko tik iš dalies. Kai kurie Krymo kaimai jau stovi tušti, o statistinėse ataskaitose Krymo gyventojų išvykimas iš pusiasalio buvo slepiamas dėl to, kad atvyko tiek daug Rusijos karių ir pagalbinio personalo.
Mažai tikėtina, kad beveik 500 000 nukentėjusiųjų nuo vandens trūkumo galės išvykti, nes Maskva okupuotame pusiasalyje turi policijos įgaliojimus, o Krymo gyventojai nežino, kur galėtų bėgti. Tačiau tai nereiškia, kad nesugebėjimas patenkinti Krymo gyventojų vandens poreikių neturės rimtų pasekmių visiems susijusiems asmenims.
Nors kai kas Maskvoje gali neprieštarauti etninių ukrainiečių ir Krymo totorių bėgimui iš pusiasalio kaip rusifikacijos priemonei, Kremliuje mažai kam bus visiškai priimtina nei tarptautinė gėda, kurią Rusijai sukels penktadalio gyventojų išvykimas iš „mūsų Krymo”, nei grėsmė Maskvos kontrolei, kurią kelia toks destabilizuojantis pabėgimas iš pusiasalio.
Okupacinė valdžia tokiu atveju tikriausiai bus priversta nukreipti išteklius judėjimui iš Krymo apriboti, tačiau, jei pusiasalio gyventojai negalės bėgti į miestus ar iš Krymo, neabejotinai prasidės protestai.
Tuo pat metu daugelis Kijeve gali džiaugtis šia grėsme Rusijos kontrolei, o kiti bus susirūpinę dėl Rusijos politikos sukeltos humanitarinės katastrofos. Daugelis pripažįsta, kad Ukrainos galimybės išnaudoti krizę yra labai ribotos.
Pareigūnai Kijeve neabejotinai nerimauja dėl pavojaus, kurį kelia didelis skaičius žmonių, bėgančių iš Krymo. Kyla pavojus, kad dėl tokio egzodo masto Ukrainos vyriausybei gali tekti nepakeliama našta. Taip pat, atsižvelgiant į V. Putino norą demonstratyviai pažeidinėti tarptautines normas, yra pernelyg reali galimybė, kad Maskva gali net sąmoningai imtis veiksmų tokiam pabėgimui išprovokuoti.
Tai galėtų būti Kremliui ir būdas rusifikuoti Krymą, ir priemonė, kuria būtų galima daryti papildomą spaudimą Ukrainai, ypač artimiausiu metu, kad ji derėtųsi dėl karo užbaigimo Rusijos sąlygomis.
Šios krizės pasekmių neišvengs ir proukrainietiškai nusiteikusi tarptautinės bendruomenės dalis. Vakarai turės jautriai reaguoti į tai, kad humanitarinė katastrofa okupuotame Ukrainos pusiasalyje gali išplisti toli už šios teritorijos ribų. Tuo pat metu Vakarų šalių vyriausybės turi suvokti, kad jos greičiausiai bus priverstos padengti šios katastrofos įveikimo išlaidas tiek artimiausiu, tiek tolimesniu laikotarpiu.
Vakarai glėtų būti priversti sutelkti dėmesį ir atkreipti dėmesį į pavojus, kuriuos šis įvykis kelia Ukrainai, ir būti pasirengę padėti Kijevui įveikti humanitarinę katastrofą. Ilgalaikėje perspektyvoje tai greičiausiai reiškia, kad Vakarai turi būti pasirengę padėti Ukrainai spręsti Krymo vandens problemas, kai ši atgaus Krymą. Taigi, Rusijos sukelta katastrofa Ukrainai ir pasauliui galimai mes ilgalaikį šešėlį.
Eurasia Daily Monitor
