Seimo Ateities komitetas pasiūlė, kaip Lietuva turėtų prižiūrėti dirbtinio intelekto taikymą. Jo klausimai rimti. Tačiau būtent dėl to verta paklausti: kodėl jų negalėtų kelti pagrindinis šį įstatymą svarstantis Ekonomikos ir inovacijų komitetas? Ar visi kiti Seimo komitetai dirba tik su dabartimi?
Tomas Čyvas
Ateitis nėra atskira valstybės valdymo sritis
Sveikatos reikalų komitetas svarsto, kaip šiandienos sprendimas veiks pacientą po dešimties metų. Švietimo ir mokslo komitetas sprendžia, kokį pasirengimą gaus dabartiniai mokiniai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vertina grėsmes, kurių dar tik laukiame.
Net biudžetą svarstant rūpi ne vien rytojaus išlaidos, bet ir būsimos skolos. Jei šie komitetai nežiūrėtų į ateitį, jie prastai atliktų savo darbą.
Tai nereiškia, kad ilgalaikės problemos nesvarbios. Reiškia, kad atskiras komitetas turi parodyti, ką jis padaro geriau už tuos, kurie ir taip atsako už atitinkamą sritį. Komiteto pavadinimas nėra atsakymas.
Geri klausimai dar neįrodo atskiro komiteto būtinybės
Rugsėjo 24 d. Ateities komitetas, kaip papildomas komitetas, iš esmės pritarė nacionaliniam ES Dirbtinio intelekto (DI) akto įgyvendinimo projektui XVP-1564 ir lydintiems projektams.
Jis pasiūlė kasmet Seimui teikti įgyvendinimo ataskaitą, viešai skelbti priežiūros institucijų kompetencijų žemėlapį ir įvertinti, ar institucijoms pakanka žmonių, lėšų bei techninių pajėgumų. Pasiūlymai perduoti pagrindiniam Ekonomikos ir inovacijų komitetui; įstatymas tuo dar nėra priimtas.
Siūlymai prasmingi. Kai DI sistema suklys skiriant pašalpą ar teikiant viešąją paslaugą, žmogui turi būti aišku, kuri įstaiga atsako ir kaip ištaisyti klaidą. Bet klausimas Seimui lieka: kodėl atsakomybės žemėlapio ir metinės ataskaitos negalėjo pareikalauti pagrindinis komitetas? Kokią spragą užpildė Ateities komitetas, o ne tik dubliavo kitų darbą?
Susiję straipsniai:
Seimo Ateities komitetas jau žino, kaip viskas bus 2050 metais
