Kas žiūrėjo serialą „Walking Dead“, pamena personažą – Abrahamą Fordą – buvusį kariškį, raudonplaukį, kuris kalba trumpai, taikliai, nors juokauja dažnai šiurkštokai. Vienoje serijoje jis numeta frazę, kad kažkur pakelėje JAV matė ožių rodeo. Skamba kaip scenaristo pokštas zombių apokalipsės viduryje. Ar tikrai JAV yra toks dalykas?
Trumpas atsakymas – taip, yra. Tik ne toks, kokį įsivaizduojame sakydami žodį „rodeo“.
Kai sakome rodeo, galvojame apie bulius, kaubojus, Teksasą. Ožių rodeo yra kitoje lentynoje – arčiau kaimo mugės, mokyklos šventės ar Kauno rajono Raudonvario šokėjų pasirodymo. Tai nėra didžioji arena su tūkstančiais žiūrovų. Tai – agrarinės Amerikos tikrovė.
Kas per daiktas ta ožka rodeo?
JAV yra kelios rungtys, kurias lietuvis pavadintų ožių rodeo.
Pirma ir seniausia – „Goat tying“ (ožkos surišimas). Principas paprastas: raitelis joja prie pririštos ožkos, nušoka, apverčia ją ir suriša tris kojas. Kas greičiau – laimi. Tai nėra profesionalų rodeo rungtis, bet ji yra standartas jaunimo, high school ir koledžų rodeo. Boswell, Oklahoma, kasmet vyksta FFA (Future Farmers of America) varžybos, kur ši rungtis – viena pagrindinių.
Antra – „Goat roping“ arba „Goat ropin’“. Komandinė versija, kai du raiteliai turi sugauti ožką kaip veršį. Šiuo metu čempionatai vyksta net Floridoje, Ocalos Horse Park, bet šaknys – Teksase, Oklahomoje, Montanoje.
Trečia – ir smagiausia – „Goat dressing“. Tai jau ne kaubojiška rungtis, o kitoks išradimas. Komanda iš dviejų žmonių stovi 15 metrų nuo pririštos ožkos. Vienas laiko boksininkų tipo apatinius ant dilbių ir turi juos užmauti ožkai. Skamba beprotiškai, bet tai oficiali rungtis Utah Gay Rodeo asociacijoje nuo 1979 metų. Ten pat vyksta ir „Mutton Bustin’“ – vaikai joja ant avių.
Yra ir tiesiog „Goat Races“ – ožių lenktynės per tiltą, kaip Džefersone, Viskonsine, kur kasmet vyksta Goat Fest. Ožkos bėga, žmonės lažinasi, groja muzika. Kaip mūsų Kauno maratonas, tik vietoj bėgikų – ožkos.
Kur tai pamatyti?
Jei galvojate apie Montaną ar Luizianą – galvojate teisingai. Tai ir yra tikrieji centrai.
Montana, Vajomingas, Teksasas, Oklahoma – valstijos, kur rančos vis dar yra pragyvenimo šaltinis, o ne turistinė atrakcija. Ten ožių rodeo vyksta apskričių mugėse, mokyklų stadioniuose, be didelių reklamų. Vaikai treniruojasi po pamokų, kaip mūsų jauniausi Kauno Žalgirio dubleriai.
Luizianoje – rečiau, bet irgi yra, ypač „Cajun rodeo“ formatu, kur prie ožkų pridedami ir kiti gyvūnai.
Floridoje, Džordžijoje, Viskonsine – jau daugiau kaip pramoga miestiečiams, kaip atrakcija, kurią galima parduoti. Kaip siuvenyrinė gairelė, kuri kaime kainuoja 1 eurą, o prie Sagrada Familijos – 4,5. Ta pati ožka, bet kaina kita.
Tai kodėl Abrahamas tai paminėjo?
Scenaristai „Walking Dead“ Abrahamą kūrė kaip žmogų, kuris matė viską. Jis kariavo, važiavo per visą Ameriką, matė ir bulių rodeo, ir ožių rodeo. Tokia frazė parodo – pasaulis buvo platus, keistas, ir dabar, kai viskas sugriuvo, tie prisiminimai atrodo dar keistesni.
Tai nėra išmislas. Tai – detalė, kurią žino tik tas, kas važiavo per agrarinę Ameriką. Kaip tik tas, kas važiavo elektrichke Vilnius-Kaunas ketvirtoje klasėje futbolo komandų gairelių pirkti, žino kur ExpressMarket dabar stovi.
Taigi, ožių rodeo – realu. Tik ne Las Vegase, ir ned Vašingtono DC, o kažkur Montanoje, arčiau rančio.
