Spalio 29 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba pritarė projektui „Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimas ir modernizavimas Kaišiadorių rajono savivaldybėje“. Tačiau už ginčo dėl konservatorių pasitraukimo iš posėdžių salės slypi kur kas konkretesnis klausimas: projekto preliminari vertė išaugo nuo 4,81 iki 10,04 mln. eurų, o savivaldybės numatomas prisidėjimas – nuo maždaug 722 tūkst. iki beveik 5,95 mln. eurų.
Tomas Čyvas
Projektui pritarė 10 tarybos narių, 3 susilaikė, prieš nebalsavo niekas. Susilaikė Borisas Geicenas, Vytautas Silvanavičius ir Mindaugas Kuklierius. Penki konservatoriai šio klausimo balsavime nedalyvavo, bet svarstant kitą klausimą jau vėl registravosi. Pasitraukimas buvo laikinas ir projekto priėmimo nesustabdė – kvorumo sugriauti nepavyko.
Meras pyksta
Rajono meras Šarūnas Čėsna socialiniame tinkle „Facebook“ prapliupo moralais. „Kai kalbame apie žmogaus sveikatą, orumą ir galimybę sulaukti pagalbos, politinės ambicijos turėtų likti nuošalyje“, – rašė politikas.
Meras pabrėžė, kad projektas skirtas senjorams, žmonėms su negalia, sergantiesiems demencija, Alzheimerio liga ar sunkiomis, gyvybei pavojingomis ligomis, taip pat jų artimiesiems. Jis priminė, kad projektas dar nuo 2024 metų įtrauktas į regiono plėtros planą, o rengiant jį analizuotas paslaugų poreikis.
„Tai ne tik naujas pastatas. Tai galimybė žmogui gauti orią priežiūrą arčiau namų, o jo šeimai – taip reikalingą pagalbą ir ramybę“, – teigė Š. Čėsna.
Įgyvendinus projektą Beržyno g. 27 būtų pastatytas naujas korpusas, kuriame numatytos 36 vietos demencija sergančių žmonių priežiūrai, 16 vietų stacionariajai paliatyviajai slaugai ir 8 vietų paliatyviosios pagalbos dienos centras.
Konservatorių boikotas
Kaip savo įraše nurodė meras, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjai baigiant pristatyti projektą, TS-LKD atstovai pareiškė nepritariantys sprendimui, nes neva neatsižvelgiama į jų pastabas ir pasiūlymus. Vytenis Tomkus, Vaida Babeckienė, Rugilė Grendaitė, Tautvydas Krilavičius ir Rimvydas Dekas paliko posėdžių salę.
„Mano nuomone, toks elgesys rodo nepagarbą ne tik sprendimą rengusiems specialistams ir savivaldybės administracijai, bet ir pačiam klausimo svarbumui“, – rašė Š. Čėsna. Jis klausė, ar pasitraukimas iš salės tinkamas sprendžiant klausimą, nuo kurio priklauso pažeidžiamiausių rajono žmonių ateitis.
Manytina, kad tai buvo konservartorių nepavykęs bandymas sugriauti kvotumą, kam trūko dar vieno “pabėgėlio”. Matyt preziumuota, kad kojomis balsuos ir vienas iš tų, kurie susilaikė.
Tomkus: projektas tiesiog per brangus
Kaišiadorių konservatorių lyderio Vytenio Tomkaus nuomone, projektas yra tiesiog per brangus. Jis teigia, kad frakcija pritaria slaugos paslaugų plėtrai, tačiau nesutinka su savivaldybei tenkančiais finansiniais įsipareigojimais.
„Mes už slaugos paslaugų plėtrą, bet ne už finansinę skolą Kaišiadorių rajono gyventojų sąskaita. Projekto pabrangimas skaičiuojamas dvigubai – nuo 4,8 iki 10 mln. eurų, o milžinišką finansinę naštą ketinama perkelti ant savivaldybės pečių, taip apribojant galimybes įgyvendinti kitus gyventojams būtinus projektus. Mūsų klausimai dėl pigesnių alternatyvų, paskolų grąžinimo ir būsimų išlaidų liko be aiškių atsakymų. Todėl su TS-LKD frakcija protestuodami palikome tarybos posėdžių salę ir balsavime nedalyvavome. Deja, liberalų vedami valdantieji sprendimą vis tiek prastūmė buldozeriu. Gyventojai tikrai nusipelno atsakingų sprendimų, o ne milijoninių įsipareigojimų be aiškių atsakymų“, – socialiniame tinkle Facebook dėsto politikas.
ES parama nesikeičia savivaldybės našta auga
Portalo gautame spalio 29 d. svarstyto projekto dokumentų rinkinyje pateiktas aiškinamasis raštas leidžia į ginčą pažvelgti konkrečiau. Jame primenama, kad vasarį bendra preliminari projekto vertė buvo 4 810 588,35 euro su PVM. Numatoma ES dalis siekė 4 089 000 eurų, o savivaldybės prisidėjimas – ne mažiau kaip 721 588,35 euro.
Patikslinus investicinį projektą, bendra vertė padidėjo iki 10 041 532,47 euro su PVM. ES numatoma dalis liko tokia pati, todėl savivaldybės prisidėjimas išaugo iki 5 952 532,47 euro. Visa investicija pabrango apie 109 proc., o savivaldybės dalis padidėjo maždaug 8,25 karto.
Taigi 85 proc. finansavimo intensyvumas nereiškia, kad europinės lėšos padengs 85 proc. dabartinės viso projekto vertės. Pagal pateiktus skaičius jos sudarytų apie 40,7 proc., savivaldybės lėšos – apie 59,3 proc.
Tai preliminari vertė. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad tiksli suma paaiškės įsigijus medicinos įrangą, baldus ir įvykdžius rangos darbų pirkimą. Dokumentuose numatomas ir savivaldybės bei partnerio įsipareigojimas padengti būtinas nefinansuojamas išlaidas bei finansavimu nepadengtą dalį.
Kiek liks galimybių kitiems projektams
Beveik 5,95 mln. eurų savivaldybės prisidėjimas kelia ir platesnį klausimą: kokią likusių skolinimosi galimybių dalį jis pareikalautų? Jei šiam projektui numatomas skolinimasis beveik išnaudotų savivaldybės limitą, sprendimas susiaurintų galimybes skolintis kitoms investicijoms ir paliktų mažiau atsargos tolesniam šio projekto pabrangimui.
Aiškinamajame rašte minima Kontrolės ir audito tarnybos 2026 m. rugsėjo 14 d. išvada Nr. AK/01-4 dėl galimybės prisiimti ilgalaikius skolinius įsipareigojimus. Visgi, lieka neaiškus aktualus skolos bei jau prisiimtų įsipareigojimų išskaidymas. Jo reiktų norint skaičiais įvardyti, kiek skolinimosi galimybių lieka po šio sprendimo.
Kuo aiškinamas pabrangimas
Administracija aiškina gavusi architektų informaciją apie nuo pirminės projektavimo užduoties ženkliai padidėjusį pastato tūrį. Nurodoma, kad po 2024 m. spalio 8 d. patvirtintos užduoties įsigaliojo privalomi teisės aktų pakeitimai, kurių sudarant sutartį nebuvo galima numatyti.
Redakcijos turimame sustambintame kainos skaičiavime korpuso statybai numatoma apie 7,04 mln. eurų, o rūsio patalpoms su priedanga – dar apie 1,90 mln. eurų. Iš viso statybos darbai įvertinti maždaug 8,94 mln. eurų.
Abiem statinio dalims taikomi kainą didinantys koeficientai: 1,15 dėl A++ energinio naudingumo reikalavimų ir 1,20 dėl didesnių apdailos, grindų dangos bei įrangos kokybės reikalavimų. Taikomi kartu jie bazinį skaičiavimą padidina 38 proc.
Tačiau vieno puslapio dokumente neįvardyti bazinių kubinio metro įkainių šaltiniai ir neišskleista, kaip pagrįsti būtent tokie koeficientai.
Todėl lieka klausimas, kiek pabrangimo lėmė konkrečios naujos privalomos normos, kiek – papildomas plotas bei tūris, o kiek – pasirinkti kokybės sprendimai.
Rekonstrukcija atmesta be kainos palyginimo
Investiciniame projekte aiškinama, kad Sveikatos centro patalpos jau naudojamos, laisvo tinkamo pastato nėra, o rekonstruojant tektų perkelti pacientus ir paslaugas. Kitas objektas mieste, rengėjų vertinimu, išskaidytų personalą, pagalbines funkcijas ir pareikalautų papildomo pacientų transportavimo.
Tai dalykiniai naujos statybos argumentai. Tačiau dokumente tiesiai nurodoma, kad rekonstrukcija bei kito objekto įsigijimas ar nuoma toliau skaičiavimais nenagrinėjami.
Finansiškai ir ekonomiškai analizuojama viena investavimo alternatyva – nauja statyba. Tad sunk palyginti, kiek kainuotų kiti sprendimai ir laikinas pacientų perkėlimas.
Kas finansuos paslaugas
Pastatyti namą ir jį įrengti – tik dalis darbo. Paslaugas turės kažkas teikti ir už jas kažkas turėti mokėti personalui. Redakcijos gauti dokumentai kol kas neatsako iki galo į viską.
Antai, 2030 metams investiciniame projekte numatyta apie 1,162 mln. eurų veiklos išlaidų. Iš jų 1,08 mln. eurų tektų 50 darbuotojų darbo užmokesčiui.
Tiesioginių pajamų iš pacientų neplanuojama, nes paslaugas numatyta teikti nemokamai. Tai savaime nereiškia, kad jos negalėtų būti apmokamos viešosiomis lėšomis, tačiau kiti šaltiniai skendi migloje.
Vis dėlto gautame PDF failo 37 puslapyje finansinio gyvybingumo rodiklis įvardytas „Ne“, paaiškinant, kad be papildomo veiklos finansavimo sukauptasis pinigų srautas tampa neigiamas.
Tuo pat metu redakcijai pateiktos skaičiuoklės lape „A.1“ šis rodiklis yra „Taip“. Skaičiuoklėje veiklos finansavimo poreikį padengianti suma susiejama su apskaičiuotomis išlaidomis. Tokia formulė parodo reikalingą finansavimą, tačiau savaime nepatvirtina jo skyrimo.
Skiriasi ir ekonominės naudos bei sąnaudų santykis: viename dokumente pateikta 1,03 reikšmė, o skaičiuoklėje – apie 1,1145. Abu rodikliai viršija vienetą, tačiau dokumentų rengėjai turėtų paaiškinti neatitikimą ir pateikti suderintą versiją.
Yra ir konkreti sąnaudų spraga: redakcijos turimos skaičiuoklės lape „A1“ elektrai 2030 m. numatyta 14 256 eurai, tačiau 2031–2040 m. toje eilutėje kažkodėl įrašyti nuliai. Kodėl vėlesniais metais ši sąnaudų rūšis išnyksta, pateiktas modelis nepaaiškina.
Dar 2026 m. kovo 4 d. regiono priemonės pagrindime buvo pažymėta, kad Kaišiadorių planuojamas paliatyviosios pagalbos lovų skaičius maždaug devyniomis lovomis viršija dokumente nurodytą PSDF apmokamą limitą. Šis ankstesnis įrašas neįrodo, kad finansavimo nebus. Tačiau nėra ir atskymo, kokiomis sąlygomis bus apmokamos visos 16 vietų ir ar ankstesnis neatitikimas jau išspręstas.
Tarybos nario Mindaugo Kuklieriaus komentaras
Rajono tarybos narys M. Kuklierius prie konservatorių demaršo neprisidėjo, tačiau abejonių dėl projekto svarstymo eigos ir turinio sako turintis. „Pats sumanymas geras ir savalaikis, bet jo finansų planavimas labia jau painus bei neišbaigtas. Manau, projektas galėjo būti labiau paderintas su Vyriausybe, galėtų būti paieškota privataus investuotojo (tam yra forumai ir pan.). Pagal PPP praktikas buvo galima galvoti apie kur kas didesnį – ne 60, o 600 lovų projektą. Mat visuomenė sensta ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Tokia investicija galėtų būti naudinga tiek privačiam dalininkui, tiek savivaldybei. Kaišiadorių geografinė padėtis labai tam palanki. Pusiaukelė tarp Kauno ir Vilniaus. Taip pat Jonava, Elektrėnai, Kėdainiai netoli. Poreikis tikrai augs ir reiktų platesnio užmojo, labiau žvelgiančio į perspektyvą, procesų dinamiką. Todėl susilaikiau. Projektą bendrai laikau reikalingu, todėl nenorėjau dalyvauti politiniame cirke, kuris atsiduoda ir man neaktualiomis interesų kovomis, ir kvorumo specialiai negrioviau,” – sakė jis portalui kaunieciams.lt.
Pastebėtina, kad jei partijoms nepriklausantis M. Kuklierius irgi būtų palikęs posėdžių salę, kvorumas, balsuojant aptariamu klausimu, būtų žlugęs. Galimai, konservatorių frakcija kažko panašaus tikėjosi. Taigi, suveikė kažkas panašaus į „auksinį balsą”.
Išliekantys klausimai
Mero Š. Čėsnos ašaringa propagandinė apeliacija į sergančius žmones nepakeičia atsakymo apie pasirinktos statybos kainą ir pagrįstumą.
Opozicijos parodomasis išėjimas taip pat savaime neįrodo projekto ydų. V. Tomkus dabar įvardija konkrečias nepritarimo priežastis – kainą, alternatyvas, paskolų grąžinimą ir būsimas išlaidas. Kad būtų galima įvertinti jo teiginį apie neatsakytus klausimus, būtų reikalingi frakcijos teikti pasiūlymai ir administracijos atsakymai.Mėginsime gauti, jei tokie išvis yra.
Galiausiai, lieka neaišku: kaip ir kuo grindžiamas daugiau nei dvigubas investicijos pabrangimas, kokiu šaltiniu bus padengta beveik 5,95 mln. eurų savivaldybės dalis, kokia būtų skolinimosi kaina ir kuo garantuojamas ilgalaikis paslaugų finansavimas?
Taip pat praverstų viešas konkrečių teisės aktų pakeitimų poveikio kainai išskaidymas, suderinta finansinio modelio versija, detalus personalo bei veiklos sąnaudų planas ir paaiškinimas dėl alternatyvų vertinimo. Šie klausimai tiesiogiai susiję su galimybe užtikrinti mero minimą orią priežiūrą.
Balsavimo buldozeris ir parodomieji bėgiojimai iš salės bei atgal – atsaklymų neduoda.
Tarybos posėdžio įrašas, klausimo svarstymas nuo maždaug 34 minutės:
Iliustracijai panaudotas DI – ChatGpt – koliažas.
