Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas su bendražygiais siūlo atsisakyti loterijų organizuiojant šaukimą į privalomąj karinę tarnybą.
Savo FACEBOOK paskyroje politikas konservatorius rašo:
„Šiandien, kartu su 21 frakcijos kolega, įregistravome įstatymų pataisas, kurios nuo 2030 m. Lietuvoje įvestų visuotinį šaukimą.
Trumpai – siūlau atsisakyti atsitiktinės loterijos pagal metinę šauktinių kvotą, o šaukti visus jaunuolius. Tiesa, kol kas privalomai šaukiami būtų tik vaikinai, merginos – gali rinktis savanoriškąją tarnybą, kaip ir išlieka dabartiniame įstatyme galiojančios nuostatos dėl alternatyvios karo tarnybos atlikimo.
Visada buvau visuotinės gynybos šalininkas. Nes valstybė yra stipri tiek, kiek jo piliečiai supranta savo atsakomybę už valstybės saugumą. Bet vien gerų ketinimų ir supratimo neužtenka – pilietis turi turėti įgūdžius ginti valstybę ir konkrečią vietą, kada ir kaip tuos įgūdžius panaudoti. Taigi, visuotinis šaukimas yra praktinis visuotinės gynybos principo įgyvendinimas, kuris leis greičiau padidinti parengtąjį rezervą, stiprins visuomenės atsparumą bei didins atgrasymą.
Turime grąžinti diskusiją dėl šaukimo sistemos iš esmės. Ne kartą esame girdėję, kad visuotiniam šaukimui esame nepasirengę, nes trūksta instruktorių, infrastruktūros šauktiniams rengti. Visgi, sparčiai tobulėjant technologijos ir besikeičiant karybai turime peržiūrėti pačią šaukimo koncepciją.
Viena iš krypčių – daugiau profiliavimo. Kiekvienas šaukiamasis turėtų praeiti ne tik medicininį patikrinimą, bet ir platesnį kompetencijų bei gebėjimų vertinimą. Pavyzdžiui, žmogus, kurio fiziniai pajėgumai riboti, bet kuris pasižymi puikiu analitiniu mąstymu ir technologiniais gebėjimais, galėtų būti rengiamas darbui su bepiločių sistemų informacija, duomenų analize ar ryšių technologijomis, jeigu atitinka konkrečiai pareigybei keliamus sveikatos reikalavimus.
Kaip rodo ukrainiečių praktika, dronistai yra ypatingai svarbūs, bet bepiločių pilotavimas ar inžinerinis jų parengimas nereikalauja aukšto fizinio pasirengimo.
Dar viena kryptis – galime intensyvinti užsiėmimus, kad trumpėtų šauktinio paruošimo laikas. Tačiau tarnybos trumpinimą reikėtų sieti ne su intensyvesniu fiziniu krūviu, o su mokymo proceso efektyvumu ir pasiektais parengties standartais. Pavyzdžiui, pirmiausia atlikti esamų devynių mėnesių tarnybos programų auditą: kiek laiko skiriama tiesioginiam rengimui, kiek – administracinei veiklai, laukimui, pasikartojančioms užduotims.
Antra, mokymo procesą būtų galima modernizuoti naudojant skaitmenines mokymo priemones, simuliacijas, individualias mokymosi programas ir dažnesnį įgytų kompetencijų vertinimą. Kitaip tariant, tikrai yra vietos sistemos tobulinimui, tik turime pagaliau nebijoti į tai pažiūrėti kūrybiškiau ir imtis klausimo iš esmės, o apgaudinėti save dengiantis nusistovėjusiomis praktikomis.
Ir dar šiek tiek statistikos. 2026 m. liepos mėnesio duomenimis, daugiau kaip 8,1 tūkst. jaunuolių pateikė prašymus savo noru atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Tai rekordinis norinčiųjų tarnauti skaičius. Tačiau dėl riboto tarnybos vietų skaičiaus Lietuvos kariuomenė pripažino, kad šiais metais ne visi norintieji galės pradėti tarnybą.
Taigi, iki 2030 m. tikrai turime laiko pasiruošti šiems pokyčiams ir peržiūrėti šaukimo sistemą, kad ji pirmiausia būtų pajėgi priimti visus norinčius, eliminuotų loterijos principą ir taip panaikintų socialinę nelygybę šiuo klausimu, kai vieni privalo tarnauti, o kiti – ne.”
