Pastarąją savaitę politinių ginčų dėl Rusijos karo su Ukraina intensyvumas atspindėjo fronte. Įnirtingas mūšis Donbase ir tolimi smūgiai Ukrainos miestams bei žiaurus atsakas Rusijos infrastruktūrai. JAV prezidento Donaldo Trumpo spalio 9 d. pranešimas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko tiekti rusišką dyzeliną į JAV ir pasaulio rinkas, sukėlė diplomatinės veiklos bangą.
Pavel K. Baev, „Eurasia Daily Monitor“
Spalio mėnesį tiesioginių tiekimų į pasaulines rinkas padidėjimas buvo labai nedidelis, o dyzelino kainos Jungtinėse Valstijose nesumažėjo.
Rusijos pareigūnai paskelbė planus iki metų pabaigos atkurti dyzelino eksportą iki dešimties procentų pasaulinės rinkos, tačiau šių planų įgyvendinamumas kelia abejonių, atsižvelgiant į Rusijos naftos pramonės nuosmukį, iš dalies dėl Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Tačiau Kremliaus ekspertai džiaugėsi šiuo susitarimu, kuris, jų nuomone, palieka Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nepalankioje padėtyje.
Spalio 11 d. D. Trumpas socialiniuose tinkluose paskelbė energetikos ugnies nutraukimą, kuriam nei Maskva, nei Kijevas oficialiai nepritarė. Rusijos pajėgos nenustojo smogti Ukrainos energetikos infrastruktūrai, o Ukraina spalio 15 d. nutraukė trijų dienų pertrauką, surengdama smūgį Riazanės naftos perdirbimo gamyklai.
Ukraina, savo ruožtu, surengė keletą kitų reikšmingų smūgių Rusijos karinei ir civilinei infrastruktūrai. Ukrainos raketos spalio 14–15 d. naktį pataikė į Rusijos Borisoglebsko oro bazę, sunaikindamos keturis naikintuvus-bombonešius „Su-34“ ir apgadindamos dar du, o tai
sukėlė pasipiktinimą Rusijos šovinistiniams tinklaraštininkams.
Dar daugiau procesus paveikė spalio 7–14 d. Ukrainos smūgiai keturiems didžiausiems Rusijos duomenų centrams, kuriuos
valdo „Yandex“ ir „Sberbank“. Dėl šių smūgių neveikė beveik pusė „Yandex“ internetinės infrastruktūros, o daugelis jos paslaugų patyrė sutrikimus, kurie išsiplėtė ir į trečiųjų šalių įmones, naudojančias „Yandex“ infrastruktūrą. Šis rimtas sutrikimas atskleidė Rusijos labai
centralizuotos duomenų infrastruktūros pažeidžiamumą.
Zelenskis, pasinaudojęs pertrauka Ukrainos smūgiuose prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, siekė sutelkti tarptautinę paramą, apsilankydamas Londone ir Briuselyje. Tuo tarpu Rusijos ekspertai džiaugėsi, kad sumažėjo Ukrainos galimybės naudotis „Starshield“
sistema – tai lėmė greitai veikiančių terminalų ryšio apribojimai.
Pranešama, kad Zelenskiks svarstė JAV senatorių Rogero Wickero ir Kevino Cramerio pasiūlymą 100 dienų sustabdyti Ukrainos smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas mainais į išplėstą JAV „Starshield“ aprėptį, kuri nusitęstų maždaug 300 kilometrų (186,4 mylių) giliai į Rusijos teritoriją; tai leistų Ukrainos dronams palaikyti ryšį giliau į Rusijos teritoriją ir potencialiai pulti mobilias balistinių raketų paleidimo platformas. Apie tokį susitarimą nebuvo paskelbta, o tuo tarpu Ukraina atnaujino smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, taikydama į naftos terminalą Sankt Peterburge ir pasiekdama net Vakarų Sibirą iki Surguto, kur, kaip pranešama,
buvo pataikyta į dujų kondensato stabilizavimo gamyklą.
Nauji Ukrainos smūgiai Rusijos energetikos infrastruktūrai galėjo pabloginti Kijevo santykius su Vašingtonu. Vėliau D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo laikinai atidėjo sankcijų ir muitų, numatytų neseniai priimtame Lindsey O. Grahamo įstatyme „Dėl sankcijų Rusijai ir Iranui“, įgyvendinimą.
Mažai tikėtina, kad ši priemonė suteiks kokią nors pagalbą sunkumus patiriančiai Rusijos ekonomikai, kurioje nuolatinis investicijų trūkumas daugelyje civilinių sektorių dar labiau didėja dėl susikaupusio Ukrainos atakų poveikio.
Tuo tarpu Europos Sąjunga toliau signalizavo, kad išlaikys spaudimą Rusijai, be kita ko, siūlydama 22-ąjį sankcijų paketą. Rusija toliau bando sėti nesantaiką tarp europiečių, plečiant dezinformacijos ir sabotažo kampaniją, įskaitant tiesioginius smūgius komerciniams laivams prie Bulgarijos krantų, kuriuos Sofija priskiria Rusijai.
Automatinio srauto, kylančio iš „Yandex“ tinklo, apimtis sumažėjo dėl Ukrainos smūgių „Yandex“ duomenų centrams, o Bulgarija paprašė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) paramos dėl Rusijos keliamos grėsmės jos laivybai.
Tai, kad Rusijos hibridinis karas nesugebėjo nutraukti Europos pagalbos Ukrainai, paskatino labiausiai karingus komentatorius raginti ruoštis panaudoti branduolinius ginklus galimo konflikto su Europa atveju. Subalansuotesni ekspertai vis dar svarsto, ar branduoliniai
sprogimai aukštoje atmosferoje būtų veiksmingi siekiant sutrikdyti priešo ryšius.
Putinas mieliau reiškia branduolines grėsmes užuominomis, tuo pačiu pabrėždamas tariamus Rusijos kariuomenės laimėjimus įprastinėse kovose. Praėjusią savaitę, po ilgos pertraukos, jis surengė vizitą į kruopščiai papuoštą vadavietę ir patvirtino Rusijos Generalinio štabo vado
Valerijaus Gerasimovo bei susirinkusių vadų ataskaitą.
Rusijos teiginiai, kad nuo rugsėjo 1 d. užimta apie 1 800 kvadratinių kilometrų (695 kvadratinių mylių) teritorija, buvo taip smarkiai
perdėti, kad net šovinistiškai nusiteikę tinklaraštininkai abejoja Putino gautų karinių duomenų patikimumu.
Tikroji padėtis – dideli nuostoliai ir giluminiai Ukrainos kontrpuolimai per du mėnesius trukusią operaciją „Vivaldi“ – pagrindinėse Rusijos žiniasklaidos priemonėse yra sumenkinama, tačiau Putino strateginėje perspektyvoje jai nėra vietos.
Putino karo prieš Ukrainą tvarumą labiausiai silpnina didėjančios žmogiškųjų išteklių sąnaudos, kurias didina komercinio šaukimo sistema, tapusi sunkiu krūviu Rusijos smarkiai nesubalansuotam biudžetui ir negalinčia neribotą laiką tiekti reikiamo skaičiaus karių tolesnėms puolamosioms operacijoms.
****
Senasis karo scenarijus, kurio Putinas atsisako peržiūrėti, remiasi prielaida, kad transatlantiniai nesutarimai nuolat gilės, nesutarimai Europoje palaipsniui didės, o Ukrainos pasiryžimas priešintis Rusijos agresijai sparčiai silpnės.
Šie veiksniai svyruoja, tačiau bendras vaizdas nepagrindžia prielaidos, kad Rusija gali išsilaikyti ilgiau už Vakarų koaliciją ir priversti
Ukrainą pasiduoti.
Zelenskis pasinaudoja Putino klaidingais išskaičiavimais, idant įgytų pranašumą politinėse derybose, nepaisant nesutarimų su JAV administracija ir kai kuriose Europos šalyse stiprėjančio skepticizmo dėl pagalbos Ukrainai.
Kijevo stipri pozicija yra nesuprantama Kremliui, kuriam deklaracijos yra svarbesnės už faktus, tačiau karas turi žiaurų
gebėjimą – sudaužyti politines iliuzijas.
