Nuo 2025 m. pabaigos Kupiansko užėmimas tapo pagrindiniu Rusijos puolimo tikslu Charkivo srityje. Tačiau pažangai mūšio lauke esant ribotai arba ginčytinai, Rusijos karinė vadovybė ir karą remiantys tinklaraštininkai ne kartą skelbė perdėtus ar melagingus teiginius apie užimtas teritorijas.
Suklastoti rusiški vaizdo įrašai neretai atsisuka prieš juos pačius. Publikacija apie įtakos operacijas „Eurasia Daily Monitor“ – Jurijus Lapajevas.
Spalio 2 d. vienas Rusijos karinis tinklaraštininkas platformoje „Telegram“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame esą užfiksuota, kaip Rusijos pajėgos užima dalį netoli Kupiansko esančios Kupiansko Vuzlovyj gyvenvietės.
Tačiau įraše matomi pastatai, ypač geležinkelio stotis, neatitinka dabartinės jų būklės: per vykstančius mūšius jie buvo smarkiai apgadinti. Ukrainos ekspertų teigimu, ir kiti vaizdo neatitikimai leidžia įtarti, kad kuriant įrašą naudotas dirbtinis intelektas (DI).
Pastaraisiais mėnesiais tarptautiniai ekspertai ir net patys Rusijos kariniai tinklaraštininkai nustatė bei demaskavo ir daugiau panašių klastočių – senų įrašų, pateiktų kaip nauji, ar pasitelkus DI sukurtų vaizdų.
Kupiansko apylinkėse vyksta įnirtingi mūšiai ir ne mažiau intensyvus informacinis karas. 2025 m. gruodį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečią kartą nuo tų pačių metų lapkričio paskelbė apie visišką miesto užėmimą ir pakvietė žurnalistus tuo įsitikinti.
Ukrainos vadovybė ne kartą pareiškė, kad šie teiginiai melagingi („Radio Svoboda“, 2025 m. lapkričio 20 d.; „New Voice of Ukraine“, sausio 27 d.). Gruodžio 12 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nufilmavo vaizdo kreipimąsi prie Kupiansko įvažiavimo ženklo, taip mesdamas iššūkį Rusijos teiginiams apie visišką miesto kontrolę.
Rusijos „vėliavos iškėlimo“ taktika, kuria siekiama pademonstruoti tikrą ar tariamą teritorijos kontrolę, keičiasi.
Anksčiau tam dažnai būdavo pasitelkiami kariai, siunčiami filmuoti ginčytinoje arba Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje, neretai be realios galimybės sugrįžti.
Dabar naudojami ir vaizdo įrašai, pakeisti arba visiškai sukurti pasitelkus dirbtinį intelektą.
Informacinės operacijos yra esminė Rusijos karo Ukrainoje taktikos dalis. Vaizdo įrašai, nuotraukos, atvirųjų šaltinių žvalgybos duomenų patvirtinimas ar paneigimas, internete skleidžiami naratyvai ir oficialūs pareiškimai Kremliaus strategijoje atlieka ne mažiau svarbų vaidmenį nei raketų smūgiai ar mechanizuoti puolimai. Tobulėjant dirbtiniam intelektui, atsiranda naujų informacinio karo priemonių ir metodų.
Kitokią informacinę strategiją Ukrainos ginkluotosios pajėgos taikė per kontrpuolimo operaciją „Vivaldi“. Ji vyko nuo gegužės pabaigos iki spalio 14 d. Lymano ruože, vadovaujant 3-iajam armijos korpusui. Iš pradžių buvo griežtai ribojamas informacijos apie Ukrainos pajėgų puolimo kryptis skelbimas, o apie rezultatus Ukraina pranešė tik rugsėjį. Toks požiūris smarkiai skyrėsi nuo viešosios komunikacijos apie 2023 m. Ukrainos kontrpuolimą.
Užbaigęs pirmuosius „Vivaldi“ etapus, 3-iasis armijos korpusas, jau žinomas dėl stiprios komunikacijos komandos ir kokybiško jos darbo, pradėjo informacinę kampaniją. Jos pradžią pabrėžė tuometinio korpuso vado brigados generolo Andrijaus Bileckio vaizdo kreipimasis iš Sviatohirsko Donecko srityje.
Ten generolas paneigė Putino teiginius, esą miestą kontroliuoja Rusijos kariuomenė. Bileckis pareiškė, kad Sviatohirską tvirtai kontroliuoja Ukrainos pajėgos, o miestas yra korpuso užnugaryje. Rugsėjį nuo miesto iki fronto linijos buvo ne mažiau kaip 13 kilometrų.
Vaizdo įrašus, kuriuose aiškinama operacijos „Vivaldi“ eiga, Ukrainos kariuomenė paskelbė tik sėkmingai užbaigusi atskirus jos etapus. Iki oficialių pranešimų Rusijos pajėgoms trūko informacijos apie Ukrainos kariuomenės veiksmus.
Prie to prisidėjo ir kryptingas Rusijos žvalgybinių dronų naikinimas. Ši taktika apribojo Rusijos pajėgų galimybes rinkti operatyvinę žvalgybinę informaciją ir apsunkino jų reakciją į puolimą.
Rusijos kariuomenėje plačiai paplitusi praktika teikti melagingas ataskaitas aukštesniajai vadovybei iškreipia vadų supratimą apie tikrąją savo pajėgų padėtį. Kartu su suklastotais vaizdo įrašais, kuriais mėginama sudaryti įspūdį, kad Rusija kontroliuoja Ukrainos valdomas teritorijas, tai tapo tokia rimta problema, jog ją pradėjo kritikuoti net Rusijos kariniai tinklaraštininkai.
Spalio pradžioje Ukraina paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti 250 į nelaisvę paimtų Rusijos karių. Šie vaizdai kontrastavo su suklastotu Rusijos įrašu, tariamai nufilmuotu Piskunivkos kaime Donecko srityje, kuriame esą rodomi pasiduodantys ukrainiečiai.
Ukrainos kariuomenės skelbiami įrašai skirti melagingiems Rusijos teiginiams paneigti ir pasitikėjimui jos vadovybe pakirsti.
Karines operacijas palaikančių pasakojimų kūrimas, informacijos nutekėjimo ribojimas ir apgalvotas patikrintų duomenų skelbimas padeda Ukrainai išlaikyti tarptautinę bei vidaus politinę paramą. O Rusijos naudojami DI sukurti vaizdo įrašai gali greitai pakirsti pasitikėjimą jos skelbiama informacija.
