Politikas rėžė konkretų pranešimą spaudai. Lietuvai skiriant rekordines lėšas krašto apsaugai, už karinės infrastruktūros projektus atsakinga Infrastruktūros valdymo agentūra susiduria su vadybos iššūkiais, todėl jos funkcijas galėtų perimti Turto bankas, siūlo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas. Pakalbėkime apie tai.
Tomas Čyvas
Jo manymu, susidūrusi su vadybiniais iššūkiais, Krašto apsaugos ministerija turėtų pažvelgti toliau savo horizonto ir perduoti projektų valdymą valstybės centralizuoto turto administratoriui.
„Gynybai skiriame milijardus, tačiau Krašto apsaugos ministerijoje vis dar nesugebama susitvarkyti su elementaria vadyba: projektuose gausu klaidų, rangovai laukia atsakymų, o darbai stovi. Tuo metu Turto bankas geba valdyti nekilnojamojo turto projektus, todėl reikia naikinti valstybėje besidubliuojančias agentūras ir pavesti karinių objektų statybą patirtį užauginusiai ir profesionaliai Turto banko komandai“, – teigia S. Gentvilas.
Seimo nario žiniomis, karinę infrastruktūrą statantys rangovai skundžiasi nekokybiškais projektais, mėnesius trunkančiais derinimais ir stabdomais darbais. Dėl to didėja sąnaudos, kai kurie rangovai nebenori dalyvauti agentūros konkursuose.
Rugsėjį Vyriausybei suteikus galimybę Turto bankui prisidėti prie karinės infrastruktūros projektų įgyvendinimo, įskaitant projektavimo, statybos ir viešųjų pirkimų organizavimą, S. Gentvilo teigimu, šia galimybe būtina pasinaudoti, Krašto apsaugos ministerijai savo ruožtu užtikrinant aiškų atsakomybių paskirstymą.
„Kitu atveju, rizikuojame, kai milijardiniuose konkursuose karinei infrastruktūrai įrengti verslas tiesiog nebedalyvaus, nes dirbti su ministerija tampa neįmanoma. Kiekvienas uždelstas sprendimas reiškia brangstančias statybas, o mažėjanti konkurencija – dar didesnių kainų riziką“, – pabrėžia parlamentaras.
Tuo metu visa Liberalų sąjūdžio frakcija, įvertinusi, kad šiuo metu iš gynybai skirtų 4,8 mlrd. eurų asignavimų panaudota vos 44 proc., į Seimą kviečia už krašto apsaugos lėšų valdymą, viešuosius pirkimus ir jų priežiūrą atsakingus asmenis.
Turto bankas laimės karą?
Reaguojant į šį siūlymą, kyla keletas klausimų bei asociacijų. Prisiminkime pasakojimą apie britų intendantą, kuris per karą su zulusais net mūšio metu nenorėjo išduoti šovinių svetimo dalinio kariams. Kiek šis epizodas paaiškina katastrofą prie Isandlvanos, istorikai ginčijasi. Tačiau pats klausimas lieka: jei aprūpinimą paralyžiuoja biurokratinė instrukcija, kas kaltas – intendanto asmuo ar kvaila instrukcija? Ir ką pakeistų kitas intendantas?
Šovinys, sviedinys ar dronas sandėlyje, valdomame vienos ar kitos biurokratinės komandos, dar nėra kovinis pajėgumas ten, kur jo reikia. Tas pats galioja infrastruktūros projektams. Kuri institucija ir pagal kokias taisykles geriau organizuos tankų „Leopard“ remonto dirbtuvių, dronų gamyklų, kareivinių ir kitų reikalingų objektų statybą?
O konkrečiai S. Gentvilui – vieši klausimai:
Kurie konkretūs projektai stringa ir kas nustatė vėlavimo priežastis?
Ką Turto bankas galės nuspręsti savarankiškai, ko šiandien negali Infrastruktūros valdymo agentūra?
Ar Turto bankas turi papildomų specialistų, ar tiesiog perims tuos pačius darbuotojus ir projektus?
Kas užtikrins skubų karinių reikalavimų derinimą ir kas atsakys už galutinį terminą?
Kiek užtruks ir kainuos perdavimas? Kaip tuo metu bus tęsiami darbai?
Kodėl pasirinktas būtent Turto bankas ir kokie jo rezultatai pagrindžia šį pasirinkimą?
Esminis klausimas: „Ar, parlamentare, siūlote pakeisti sprendimų priėmimo tvarką, ar tik instituciją, kuri pagal tą pačią tvarką turės laukti atsakymų?“
Su kūrybiniais linkėjimais.
Tomas Čyvas
