Lietuvai stiprinant oro erdvės apsaugą nuo bepiločių orlaivių, nauji trumpojo nuotolio ir pasyvieji radarai šalį turėtų pasiekti per artimiausius kelerius metus. Tuo metu bandomąsias dronų-perėmėjų partijas planuojama pristatyti per 6–9 mėnesius nuo sutarčių pasirašymo, Eltai nurodė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Ministerijos teigimu, dabartiniai šalies oro erdvės stebėjimo pajėgumai nėra pakankamai efektyvūs aptinkant mažus ir žemai skrendančius objektus. Todėl Lietuvoje diegiami papildomi radarai, išbandomi akustiniai jutikliai ir kuriama daugiasluoksnė oro erdvės gynybos sistema.
„Dabartiniai oro erdvės stebėjimo pajėgumai nėra pakankamai efektyvūs aptinkant žemame aukštyje skrendančius objektus. Būtent todėl stiprinamas skirtingų stebėjimo priemonių tinklas ir kuriama daugiasluoksnė sistema“, – Eltai pateiktame atsakyme nurodė KAM.
Ministerija pažymi, kad 2025 m. lapkritį Valstybės gynybos tarybos (VGT) sprendimu pradėta vystyti daugiasluoksnė integruota oro erdvės gynybos sistema, apimanti oro erdvės stebėjimą, išankstinį perspėjimą, gynybą ir esminės infrastruktūros apsaugą.
Anot KAM, ankstesni incidentai, kai į Lietuvos oro erdvę patekę galimai pavojingi objektai buvo prarasti iš stebėjimo sistemų akiračio, išryškino tam tikrus mažų ir žemai skrendančių objektų aptikimo iššūkius. Vis dėlto, ministerijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja viena konkreti techninė spraga ar vadinamoji akloji zona, dėl kurios buvo prarasti atskiri objektai.
Dronų-perėmėjų sistemų integracija priklausys nuo bandymų rezultatų
Pasak ministerijos, Vyriausybės nutarimu numatytos trumpojo nuotolio ir pasyviosios stebėjimo bei aptikimo priemonės Lietuvą turėtų pasiekti per artimiausius kelerius metus.
„LRV nutarime įvardintos oro gynybą stiprinančios trumpo nuotolio ir pasyvios stebėjimo ir aptikimo priemonės Lietuvą turėtų pasiekti per ateinančius kelis metus“, – teigiama KAM atsakyme.
Tuo metu bandomosios dronų-perėmėjų partijos turėtų būti pristatytos per 6–9 mėnesius nuo atitinkamų sutarčių pasirašymo. Vis dėlto, kada šios sistemos bus integruotos į bendrą šalies oro gynybos sistemą, kol kas nėra aišku.
„Dronų perėmėjų sistemų integracija priklausys nuo bandymų rezultatų“, – nurodė ministerija.
KAM taip pat pažymi, kad Lietuvoje jau yra įdiegta pasyviųjų radarų, skirtų žemai skrendantiems dronams stebėti ir sekti, o ateityje jų numatoma įdiegti daugiau. Be to, stiprinami trumpojo ir vidutinio nuotolio stebėjimo bei aptikimo pajėgumai.
Ministerijos duomenimis, Lietuva jau yra įsigijusi elektroninės kovos priemonių, o artimiausiu metu numatoma įsigyti mobiliųjų kinetinio naikinimo priemonių.
„Visų šių aktyvių, pasyvių, elektroninės ir kinetinės kovos priemonių visuma reikšmingai sustiprins daugiasluoksnę apsaugą nuo dronų“, – tikina ministerija.
Kuriama bendra mažosios oro gynybos sistema
KAM taip pat kuria mažosios oro gynybos sistemą, kuri sujungtų Lietuvos kariuomenės, sienos apsaugos, viešojo saugumo ir kitų valstybės institucijų pajėgumus į bendrą koordinuotą sistemą.
„Vienas svarbiausių prioritetų yra realaus laiko mažosios oro erdvės paveikslo sukūrimas, integruojant skirtingų sensorių ir institucijų duomenis, kuris leis pagerinti situacijos suvokimą, ankstyvą perspėjimą ir efektyvesnį oro gynybos pajėgumų panaudojimą“, – Eltai nurodė ministerija.
KAM teigimu, tokia sistema turėtų užtikrinti greitesnį galimų grėsmių aptikimą, informacijos apsikeitimą ir reagavimą. Taip pat būtų sudarytos sąlygos sekti judantį objektą jam skrendant per skirtingas Lietuvos teritorijas.
Ministerija pažymi, kad sistema kuriama remiantis Ukrainos patirtimi, įgyta kovojant su bepiločių orlaivių keliamomis grėsmėmis.
Vėlesniame etape numatoma sistemą susieti ir su NATO sąjungininkų naudojamomis duomenų perdavimo platformomis, taip stiprinant bendrą oro erdvės stebėjimą ir informacijos apsikeitimą.
Ministerija informavo, kad mažosios oro gynybos sistemai kurti jau sulaukta 19 paraiškų, todėl projektas pereina į tolesnį vystymo etapą.
Lietuva gali aptikti objektus ir be kaimyninių valstybių perspėjimo
KAM taip pat pabrėžia, kad Lietuvos institucijų reagavimas į galimas oro grėsmes nepriklauso vien nuo kaimyninių valstybių perduodamos informacijos.
„Lietuvos kariuomenė turi savų oro erdvės stebėjimo priemonių, o reagavimas gali būti pradėtas remiantis pačios Lietuvos nustatyta informacija apie objektą“, – nurodė ministerija.
Kaip pavyzdį KAM pateikė praėjusių metų liepos 10-osios incidentą, kai Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos užfiksavo iš Baltarusijos pusės valstybės sienos link artėjantį objektą.
Tuomet ore buvusiems NATO oro policijos naikintuvams buvo pakeistas parengties režimas į užduoties režimą. Vėliau, objektui nukritus, užduotis buvo atšaukta, o informacija perduota Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT).
Ministerija pažymi, kad Lietuvos oro erdvės apsauga yra integruota į NATO oro gynybos struktūras. Lietuvos kariuomenė šiemet nurodė, kad pereita nuo įprasto oro policijos modelio prie platesnės oro gynybos sistemos, o sprendimų priėmimo ir koordinavimo procesai tarp Lietuvos ir Aljanso oro pajėgų vadavietės buvo paspartinti.
Vis dėlto KAM nedetalizuoja konkrečių reagavimo algoritmų, taikomų praradus kontaktą su galimai pavojingu bepiločiu orlaiviu, taip pat kriterijų, pagal kuriuos nustatoma galima jo nukritimo vieta ar pasirenkamos paieškos pajėgos.
Anot ministerijos, konkretūs sprendimų priėmimo kriterijai, stebėjimo priemonių išdėstymas ir kiti operaciniai aspektai viešai nėra atskleidžiami.
ELTA primena, kad Lietuvoje pastaruoju metu fiksuoti iš Baltarusijos pusės į šalies oro erdvę patekę bepiločiai orlaiviai sukėlė diskusijų dėl galimybių laiku aptikti ir neutralizuoti mažus bei žemai skrendančius objektus.
Reaguodama į šias grėsmes, Lietuva stiprina oro erdvės stebėjimo pajėgumus, investuoja į papildomus radarus, elektroninės kovos priemones ir dronų-perėmėjų technologijas.
