Dvidešimt devintąjį eilinį metų sekmadienį šv. Mišių Dievo žodis pasakoja apie pagonį persų karalių Kyrą ir į Dievą tikinčius fariziejus, kurie nekenčia Jėzaus ir bando jį sukompromituoti. Tokia tikrovė: net netikint Dievo galima būti doru žmogumi, o tikint į Dievą – elgtis blogiau už pagonį.
Persų karalius Kyras, nugalėjęs Babiloną, leido ištremtiems žydams sugrįžti į tėvynę ir atstatyti babiloniečių sugriautą Jeruzalės šventyklą. Dėl to pranašas Izaijas karalių Kyrą vadina Dievo pateptuoju.
Evangelijoje mums pristatomi fariziejai, kurie skelbėsi ištikimai besilaiką Dievo Įstatymo. Fariziejai labai nekentė Jėzaus, prikišdavusio jiems jų veidmainystę. Todėl fariziejai ieškojo progų, kad galėtų Jėzų sukompromituoti. Jie nusiuntė pas Jėzų savo žmones su karaliaus Erodo šalininkais paklausti: ar reikia ciesoriui mokėti mokesčius? Gudrūs fariziejai norėjo Jėzų sukompromituoti: jei sakys nereikia ciesoriui mokėti mokesčių, tuomet užsitrauks jo nemalonę; jei sakys, kad reikia, tuomet nuo Jėzaus nusigręš liaudis. Jėzus paprašė parodyti denarą, ant kurio buvo ciesoriaus paveikslas, ir pasakė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“ (Mt 22, 21).
Jėzaus atsakymas yra nuoroda ir mums apie mūsų pareigas Dievui ir pasaulietinei valdžiai. Besąlygiškai klausyti privalome tik Dievo ir tai darome, laikydamiesi jo įsakymų. Dekalogas aiškiai nurodo, ko reikalauja klusnumas Dievui.
Žemiškąjį mūsų gyvenimą reguliuoja pasaulietinė valdžia, – ji būtina, nes be jos žmonių gyvenimas būtų tiesiog neįmanomas. Pabandykime įsivaizduoti, kaip atrodytų dabartinis mūsų gyvenimas, jei neturėtume valdžios. Kas rūpintųsi žmonių švietimu, kultūra, sveikata ir socialinėmis reikmėmis? Valdžia gali būti gera ir ne tokia gera, bet ji visuomenei yra būtina, todėl visai suprantama, kad piliečiai valdžią privalo palaikyti – atiduoti, kas priklauso ciesoriui.
O kaip elgtis tais atvejais, kai valdžia reikalauja laikytis tokių dalykų, kurie yra nesuderinami su tikinčio žmogaus sąžine? 1971 metais Kaune už vaikų mokymą tikėjimo tiesų buvo teisiamas kun. Juozas Zdebskis. Į prokuroro kaltinimą, kodėl kunigas nesilaikė įstatymo, draudžiančio vaikus mokyti tikėjimo tiesų, teisiamasis atsakė apaštalo Petro žodžiais: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių.“ (Apd 5, 29). Kadangi kunigas nesigailėjo, sovietinis teismas paskyrė jam laisvės atėmimo metams bausmę, kurią turėjo atlikti Pravieniškių lageryje su kriminaliniais nusikaltėliais.
Ačiū Dievui, gyvename laisvoje Lietuvoje, tačiau ir dabar turime budėti, kada galime klausyti valdžios nurodymų, o kada privalome nepaklusti. Mums, tikintiesiems, yra visiškai nepriimtina dabartinė Europos Sąjungoje vyraujanti vadinamoji gender ideologija, tai yra tokia lytiškumo samprata, kai normaliu dalyku laikomas chirurginis savo lyties keitimas arba tos pačios lyties žmonių kuriama šeima. Nepritariantieji tokiai laikysenai yra smerkiami, tarsi jie prieštarautų tikrajai žmogaus laisvei. Ačiū Dievui, kad už krikščioniškos šeimos, kurią kuria vyras ir moteris, palaikymą dar niekas mūsų neteisia, o tik pravardžiuoja, kad mes kalbame neapykantos kalba.
Iš tikrųjų mes vadovaujamės ne neapykantos, bet meilės įstatymu ir mylime visus, tame tarpe ir mus niekinančius žmones. Tačiau laikomės prigimtinio įstatymo, kurį Dievas Kūrėjas yra įrašęs kiekvieno žmogaus širdyje. Tepadeda Dievas mums ištikimai eiti meilės keliu.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius
