DI sukurtas iliustracinis koliažas. Jame nepavaizduotas tikrasis Pasvalio incidentas.
Aptikti dar nereiškia atpažinti
Spalio 18-osios rytą, Lietuvos kariuomenės duomenimis, radarai užfiksavo iš Lenkijos teritorijos šiaurės kryptimi judėjusią žymą. 6.15 val. aktyvuoti NATO oro gynybos misijos naikintuvai. Vadinasi, teigti, kad objektas buvo visiškai nepastebėtas, nebūtų pagrindo.
Tik štai bėda – vien aptikimas nėra visa gynybos grandinė. Kariuomenė nurodė, kad objekto atpažinimą apsunkino sudėtingos meteorologinės sąlygos. Vėliau žyma radarų ekranuose išnyko, naikintuvai grįžo į bazę. Gavus pranešimą apie sprogimo garsą Pasvalio rajone, pradėta teritorijos apžiūra. NKVC pranešė apie Juodžionių kaime preliminariai rastas galimo drono nuolaužas.
Pateikta informacija dar neleidžia nustatyti, ar žyma išnyko objektui nukritus, ar jo sekimas nutrūko anksčiau. Taip pat nepatvirtinta, ar rastos nuolaužos priklauso būtent stebėtam objektui. Skrydis iš Lenkijos pusės savaime neįrodo nei drono kilmės, nei jo paleidimo vietos.
Bandomoji partija dar nėra veikianti sistema
Kitame ELTA pranešime KAM pripažįsta, kad dabartiniai oro erdvės stebėjimo pajėgumai nėra pakankamai efektyvūs aptinkant mažus ir žemai skrendančius objektus. Papildomos trumpojo nuotolio ir pasyviosios stebėjimo priemonės Lietuvą turėtų pasiekti per ateinančius kelerius metus.
Dronų perėmėjų bandomąsias partijas numatoma pristatyti per 6–9 mėnesius nuo sutarčių pasirašymo. Šio laikotarpio negalima pateikti kaip jau veikiančios apsaugos termino: pranešime nepasakyta, ar atitinkamos sutartys jau pasirašytos, o sistemų integracija priklausys nuo bandymų rezultatų.
Būtų netikslu teigti ir tai, kad Lietuva apsaugos priemonių apskritai neturi. KAM mini jau įdiegtus pasyviuosius radarus bei įsigytas elektroninės kovos priemones. Vis dėlto iš atsakymo neaišku, kokią praktinę apsaugą jų visuma užtikrina dabar ir kokie tarpiniai sprendimai bus įgyvendinti laukiant naujos įrangos.
Viena akloji zona ar keli grandinės trūkumai
Ministerija teigia neturinti pagrindo ankstesnio objektų praradimo sieti su viena konkrečia technine spraga ar vadinamąja akląja zona. Tačiau tai nepaneigia jos pačios įvardyto riboto efektyvumo. Problema gali glūdėti keliuose etapuose – aptikime, atpažinime, sekime ar informacijos perdavime. Kuris iš jų buvo lemiamas Pasvalio atveju, iš turimo pranešimo nustatyti negalima.
KAM kuriama bendra mažosios oro gynybos sistema turėtų sujungti kariuomenės, sienos apsaugos ir kitų institucijų duomenis bei sudaryti sąlygas sekti objektą skirtingose Lietuvos teritorijose. Tai svarbus tikslas. Tačiau šiandienos incidentui paaiškinti reikia konkrečios chronologijos ir atsakymo, ką pajėgi padaryti dabartinė sistema.
Kokie atsakymai reikalingi dabar
Klausimai, kurie dabar keltini KAM yra ne apie tai kas kaltas, o ką daryti ir kas bus daroma.
Kada ir kur objektas paskutinį kartą patikimai stebėtas? Ar naikintuvai jį aptiko savo priemonėmis? Ką tiksliai apsunkino meteorologinės sąlygos? Kada gautas pranešimas apie sprogimą ir kaip šis laikas siejasi su oro pavojaus atšaukimu? Ar nustatytas nuolaužų ryšys su radarų žyma?
Atskirai būtina žinoti, kokie laikini pajėgumai bus parengti po trijų, šešių ir dvylikos mėnesių.
Pažadas sustiprinti apsaugą ateityje neatsako į klausimą, kaip ji veikia šiandien. Tačiau kol tyrimas nebaigtas, pats incidentas dar nėra įrodymas, kad visas drono skrydis liko nekontroliuotas ar kad buvo įmanoma jį numušti konkrečiomis aplinkybėmis.
