Lietuvos Aplinkos ministerija parengė ir pateikė derinti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriose numatomos neva svarbios naujovės gyvūnų augintinių savininkams. Esą reiktų, kad visose savivaldybėse galiotų ta pati gyvūnų laikymo tvarka, atsisakoma išduodamų leidimų laikyti pavojingus šunis bei tiksliai įvardinti atvejai, kada gyvūną galima laikyti pririštą.
Tomas Čyvas
Numatytose, mano nuomone, beprotiškose Įstatymo pataisose siūloma suvienodinti gyvūnų laikymo tvarką visose savivaldybėse. Šiuo metu 60 savivaldybių yra pasitvirtinusios tokias taisykles, kurios gali smarkiai skirtis, nes vietinės bendruomenės nenori pavojų.
Bet šunveisų adeptai niršta
Antai pykstama, kad kai kuriose savivaldybėse norint pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiame name, būtina gauti kaimynų, kurių butai ribojasi sienomis (lubomis, grindimis), raštiškus sutikimus. Mat vienose savivaldybėse yra nustatytos bešeimininkių kačių šėrimo vietos, kitose – nenustatytos. Taip ir turi būti, ponai, nes savivalda tam ir yra savivalda. Nežinojote?
Tai, matote, sukelia nepatogumų gyventojams, kurie persikelia gyventi į kitas savivaldybes ir gyvūnų globėjams (dažniausiai bukiems fanatikams), kurie veikia ne vienos savivaldybės teritorijose, nes reikalavimai skiriasi.
Įstatymo pataisose siūloma įteisinti, kad visos savivaldybės turėtų vadovautis vienu teisės aktu: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) patvirtintu aprašu. Taip vienas centrinis biurokratėlis tampa svaresniu už žmonių išrinktą merą. Norite, kad Varėnoje, Kaune, Garliavoje ar Nidoje jums sostinės valdininkas paaiškintų, kaip katiną laikyti? Jeigu esate durnas – norite. Dar ir algą tam biurokratui mokėsite.
Taip pat įstatymo pokyčiai bus suderinti su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis. Mažinant savivaldybėms tenkantį krūvį (kokia patogi demagogija), būtų, kaip siūloma, atsisakoma leidimų įvežti, laikyti, veisti, prekiauti koviniais ir pavojingais šunimis bei jų mišrūnais išdavimo.
Autoriai raštu kaukia: „Pasaulyje ir Europoje (Europa, suprask – kita planeta, – aut. past.) vis dažniau atsisakoma šunų skirstymo į kovinius ar pavojingus, nes šis skirstymas neturi mokslinio pagrindo.”
Suokiama, kad žmonėms pavojingi ne konkrečių veislių šunys ar jų mišrūnai, bet šunys, kurie laikomi ir prižiūrimi netinkamai, neatsižvelgiant į jų poreikius ir individualius ypatumus. Nurodoma, kad šunų laikymo uždraudimo pagal veisles atsisakė Latvija, Nyderlandai, Italija, Austrija, Vokietija, Ispanija.
Dėl Ispanijos patvirtinu. Ten kas po du, o kas po keturis berazumiai vedžioja kiekvieną rytą. Nors kas ten ką vedžioja net nėra iki galo aišku Kadangi ką tik iš ten, tai rašau ką mačiau.
Kuo giriasi pataisų rengėjai ir ko jie nori?
Lietuvoje jau daugiau kaip penkeri metai galioja privalomas šunų ženklinimas ir registravimas (kas yra labai kvaila ir nereikalinga), todėl bet kurį šunį ir jo savininką teoriškai galima nustatyti pagal duomenis Gyvūnų augintinių registre. Tad savivaldos leidimai esą netenka prasmės. Pirmiausia nereikalimgas pats registras ir jo administratoriai. Pajamos ir išlaidos apie nieką.
Įstatymo pataisose įteisinama nuostata, kad gyvūnus augintinius draudžiama laikyti pririštus. Tačiau numatytos išimtys, kada tai būtų leidžiama daryti.
Pavyzdžiui, gyvūno augintinio transportavimo metu; jam dalyvaujant parodoje, demonstravime, konkurse, pasirodyme, treniruotėje ar dresūros treniruotėje; atliekant veterinarinę, kailio, nagų priežiūros ar kitą higienos procedūrą. Taip pat būtų leidžiama juos rišti, kad būtų užkirstas kelias realiam pavojui žmogaus ar kito gyvūno gyvybei ar sveikatai ar asmens turtui ar nuolatinėje gyvūno augintinio laikymo vietoje, skubiosios pagalbos ar specialiųjų tarnybų darbuotojų saugumui užtikrinti.
Mano duktė, kuri dabar jau saugusi, buvo išsigandusi už ją didesnio šuns, kuris neprištas „draugiškai pribėgo”. Pats pažįstu kiemo draugelį, kuris mikčiojo daug metų, kai jį draugiškai tik aplojo nepririšta be antsnukio bestija.
Jei jus ar artimuosius apkandžios arba nužudys šiomis įstatymo pataisomis apsaugotas padaras, kurio šeimininkas jį myli, tai jūs pats kaltas. Visur ir visada bus galima laikyti, palaidai vedžioti popinti visokius sutvėrimus. Hitleris irgi juk teigė, kad jo šuo protingesnis už žmones. Tikras dabartinių zoofilų draugasir humanistas turbūt buvo.
O įdomiausia tai, kad būna ir atvejų, kai tie šventi augintiniai kai kam atsibosta ir spjaunant į visokius niekam, išskyrus pižonus, nereikalingus registrus, yra išmetami bet kur. Sulaukėję šunys rujos metu kelia didelį ir tikrą pavojų žmonėms. Man atsakys, kad įprastai: sulaukėję ar beglobiai šunys stengiasi vengti kontakto su žmogumi, rujos (poravimosi) laikotarpiu jų elgesys dramatiškai pasikeičia dėl hormonų poveikio ir instinktų.
***
Žinoma, tik koks man skirtumas ar bestija mane užpuolė užpjudyta, ar tiesiog nepririšta? Ar kieno nors ožką papjaus, ar jus – koks skirtumas? Nekalbant apie tai, kad šuo bibliotekos skaitykloje yra šeimininko bukumo manifestas. Juk būna žmonių alergiškų, o ir tas augintinis neaišku kokio tipo literatūrą ten rinksis.
