Kauno prokuroras, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumą, surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Benas Mikutavičius kaltinamas dviejų moterų nužudymų Kaune.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, o tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.
Baudžiamosios bylos duomenimis, praėjusių metų gruodžio 4 dieną kaltinamasis duriančiu–pjaunančiu įrankiu mirtinai sužalojo 2003 m. gimusią moterį, kuri nuo patirtų sužalojimų mirė, o taip pat, netrukus, jau kitoje vietoje, mirtinai sužalojo 2001 m. gimusią moterį. Pradėti du ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, kurie netrukus buvo sujungti.
Įvykio dieną buvo nustatytas galimai nusikaltimus padaręs asmuo – B. Mikutavičius, kuris pasislėpė nuo tyrimo, todėl paskelbta jo paieška. Sulaikius B. Mikutavičių, jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nužudymo pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį. Vėliau tyrimo metu, įvertinus gautas teismo medicinos specialisto išvadas, o būtent – apie vienai iš nukentėjusiųjų padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą, jos atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika buvo perkvalifikuota į nužudymą itin žiauriai, pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos apklausos, įvairių objektų apžiūros, specialistų tyrimai ir ekspertizė, gautas didelis kiekis kitų duomenų. Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, jos akte buvo konstatuota, kad kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis gali dalyvauti procese ir atlikti bausmę.
B. Mikutavičius perduotas teismui kaltinant jį padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje „Nužudymas“ bei 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte „Nužudymas itin žiauriai“. Baudžiamasis kodeksas už tokio pobūdžio nužudymą numato griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Šiuo metu kaltinamajam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
