Tęsiame mūsų pasakojimų ciklą apie tarpukario Kauno modernizmo architektūrą. Kauno sporto halė – vienas iš tarpukario modernizmo ir funkcionalizmo paminklų, taipogi ji yra pirmoji Europoje speciali krepšiniui skirta arena.
Istorija
Lietuvai 1937 m. Rygoje laimėjus Europos vyrų krepšinio čempionatą, pagal tuometines taisykles kitos pirmenybės turėjo vykti Lietuvoje. Tinkamos salės nebuvo, todėl Kūno kultūros rūmų iniciatyva skubiai pradėtas projektuoti ir statyti naujas pastatas.
Projektą 1938 m. rudenį parengė inžinierius Anatolijus Rozenbliumas (kuriant architektūrinę dalį prisidėjo Stasys Kudokas). 1938 m. lapkričio 22 d. projektas buvo patvirtintas, gruodžio 5 d. pradėti lieti pamatai. Statyba vyko rekordiškai greitai – net žiemą, kai temperatūra krito iki –20 °C (pamatai buvo šildyti specialia įranga). Darbus vykdė tokio Povilo Dėdelės firma.
1939 m. gegužės 15 d. jau vyko pirmosios treniruotės, o gegužės 21–28 d. salėje vyko III Europos vyrų krepšinio čempionatas. Nors sėdimų vietų buvo apie 3500, rungtynes stebėjo daugiau kaip 11 000 žiūrovų. Lietuva vėl tapo čempione. FIBA generalinis sekretorius Williamas Jonesas salę pavadino „vienintele tokia puikia Europoje“.
Architektūra
Pastatas – vienaukštis, stačiakampio plano (apie 63 × 61 m, aukštis ties viduriu 15,2 m). Konstrukcijos pagrindas – keturios kniedytos plieninės arkos (kiekviena ~12 t, sumontuota iš 12 sekcijų), besiremiančios į galingus gelžbetoninius pamatus. Sienos – metalo fachverkas su tinkuoto plytų mūro elementais, stogas plokščias skliautinis su stoglangiais.
Fasadai asketiški, monumentalūs, be perteklinių dekoracijų – tipinis to meto taupios modernizmo (funkcionalizmo) architektūros pavyzdys, atspindintis *existenzminimum* idealus. Portalai su puskolonėmis ir stačiakampės langų angos suteikia pastatui aiškų ritmą.
Pirminės tribūnos buvo medinės. 1962 m. jos pakeistos gelžbetoninėmis, pastatas šiek tiek apšiltintas. 2019–2022 m. vyko didelė restauracija (architektė Dalia Laurinaitienė): atkurti tarpukario fasadų bruožai, įrengtos stacionarios ir teleskopinės tribūnos (~2500 vietų), pastatas pritaikytas ne tik sportui, bet ir kultūriniams renginiams bei popamokinei veiklai.
Apie autorių
Anatolijus Rozenbliumas (1902–1973) – žymus tarpukario Lietuvos inžinierius-konstruktorius, specializavęsis gelžbetonio ir plieninėse konstrukcijose. Kauno sporto halė tapo vienu garsiausių jo darbų, demonstruojančių techninį meistriškumą ir gebėjimą greitai spręsti sudėtingas inžinerines užduotis ribotomis lėšomis ir laiku.
Šiandien Kauno sporto halė – ne tik sporto arena, bet ir svarbus kultūros paveldo objektas, liudijantis tarpukario Lietuvos ambicijas, modernumo siekį ir krepšinio „aukso amžių“.
