Dažnas širdies plakimas, galvos svaigimas, silpnumas ar nuolatinis nuovargis – simptomai, kuriuos neretai linkstama sieti su stresu, pervargimu ar nerimu. Tačiau kai šie pojūčiai sustiprėja atsistojus ar ilgiau stovint, jie gali įspėti apie posturalinės ortostazinės tachikardijos sindromą (PoTS).
Spalis visame pasaulyje minimas kaip ortostazinio netoleravimo pažinimo mėnuo, kurio metu dėmesys skiriamas ir PoTS sindromui. Tai viena geriausiai žinomų ortostazinio netoleravimo formų, kuriai būdingas ryškus širdies susitraukimų dažnio padidėjimas atsistojus, lydimas įvairių nemalonių simptomų.
„PoTS dažniausiai diagnozuojamas jauniems, 15–50 metų amžiaus žmonėms, o apie 80–90 proc. pacientų sudaro moterys. Nors ši būklė gali smarkiai apriboti kasdienę veiklą ir sumažinti darbingumą, ji ne visada atpažįstama laiku. Dėl simptomų įvairovės pacientų nusiskundimai kartais klaidingai siejami su kitomis sveikatos problemomis“, – sako Kauno klinikų Širdies centro Sinkopių sektoriaus vadovė doc. Diana Rinkūnienė.
Kai net kasdienės veiklos tampa iššūkiu
Pasak Kauno klinikų Širdies centro gydytojos kardiologės Olesios Ivanovos, PoTS simptomai ir jų intensyvumas gali labai skirtis. Vieni pacientai jaučia tik epizodinį galvos svaigimą ar širdies plakimą, o kitiems tampa sudėtinga atlikti net įprastas kasdienes veiklas.
„Kai kuriems pacientams sunku ilgiau stovėti eilėje, važiuoti viešuoju transportu, apsipirkti ar net nusiprausti po šiltu dušu. Kitiems simptomai trukdo mokytis, dirbti ir palaikyti įprastą socialinį gyvenimą. Svarbu suprasti, kad išoriškai šie žmonės dažnai atrodo visiškai sveiki, nors net paprasčiausios veiklos jiems gali pareikalauti didelių pastangų“, – sako gydytoja kardiologė.
Doc. D. Rinkūnienė prisimena vidutinio amžiaus pacientę, kuri iki persirgtos COVID-19 infekcijos buvo fiziškai aktyvi, tačiau po ligos pradėjo jausti stiprų širdies plakimą, galvos svaigimą ir silpnumą ilgiau pastovėjus.
„Iš pradžių moteris manė, kad tiesiog dar neatsigavo po ligos, galbūt per daug dirba ar patiria stresą. Tačiau ilgainiui pastebėjo, kad geriausiai jaučiasi namuose, kur bet kada gali prisėsti ar atsigulti. Įprasti tyrimai reikšmingų pakitimų neparodė. Svarbus žingsnis buvo šeimos gydytojos įtarimas dėl PoTS – pacientė buvo nukreipta išsamesniam ištyrimui ir gydymo parinkimui. Pritaikius gydymą jos būklė pagerėjo, tačiau sveikimo procesas užtruko“, – klinikine patirtimi dalijasi doc. D. Rinkūnienė.
Pasak jos, šis atvejis primena, kaip svarbu įsiklausyti į paciento nusiskundimus ir ieškoti jų priežasties net tuomet, kai pirminiai tyrimai nerodo reikšmingų pakitimų.
Kodėl sindromą ne visada pavyksta atpažinti?
Kauno klinikų Širdies centre veikia Sinkopių sektorius, kuriame tiriami pacientai, patiriantys sąmonės netekimo epizodus, būsenas prieš alpimą ir kitus ortostazinio netoleravimo simptomus. Daliai jų nustatomas PoTS, tačiau panašius simptomus gali sukelti ir kitos sveikatos būklės, todėl itin svarbus išsamus paciento ištyrimas.
Pasak doc. D. Rinkūnienės, pastaraisiais metais ortostazinis netoleravimas atpažįstamas dažniau. Tam įtakos turi gerėjančios diagnostikos galimybės, didėjantis gydytojų informuotumas ir pačių pacientų domėjimasis savo sveikata. Vis dėlto, norint teigti, kad pacientų iš tiesų daugėja, reikėtų išanalizuoti ilgesnio laikotarpio duomenis.
„Viena pagrindinių diagnostikos problemų – PoTS simptomai yra labai įvairūs ir nespecifiniai. Širdies plakimas, galvos svaigimas, silpnumas, dusulys ar nuovargis gali būti būdingi daugeliui kitų ligų. Be to, įprasti tyrimai, pavyzdžiui, elektrokardiograma ar kraujo tyrimai, gali būti normalūs.
Jei paciento būklė vertinama tik jam sėdint ar gulint, o organizmo reakcija atsistojus netiriama, svarbi diagnostinė informacija gali likti nepastebėta“, – aiškina gydytoja.
Gydytoja kardiologė pastebi, kad klinikinėje praktikoje pasitaiko pacientų, kurių simptomai iš pradžių siejami su stresu, nerimu ar kitomis psichologinėmis problemomis. „Nerimas gali sustiprinti jaučiamus simptomus, tačiau jis neturėtų tapti vieninteliu paaiškinimu, dėl kurio nebeieškoma galimos fizinės jų priežasties. PoTS ir nerimo sutrikimai gali pasireikšti kartu, todėl svarbu tinkamai įvertinti abi galimybes“, – pabrėžia doc. D. Rinkūnienė.
Kokie simptomai turėtų atkreipti dėmesį?
Vienas būdingiausių PoTS požymių – atsistojus padažnėjęs širdies plakimas, kurį gali lydėti galvos svaigimas, silpnumas, nuovargis ar artėjančio alpimo pojūtis.
Pasak O. Ivanovos, pacientai taip pat gali jausti dusulį, drebulį, krūtinės diskomfortą, fizinio krūvio netoleravimą, sunkumą susikaupti, vadinamąjį „smegenų rūką“. Kai kuriems pasireiškia miego, prakaitavimo ar virškinimo sutrikimai. „Simptomai dažniausiai sustiprėja esant vertikaliai kūno padėčiai, ypač ilgiau stovint. Savijautą taip pat gali pabloginti karštis, skysčių trūkumas, fizinis krūvis, stresas, o moterims simptomai kartais sustiprėja menstruacijų metu. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į pačius simptomus, bet ir į aplinkybes, kuriomis jie atsiranda“, – sako O. Ivanova.
PoTS priežastys nėra iki galo aiškios. Manoma, kad sindromas susijęs su autonominės nervų sistemos ir kraujotakos reguliavimo sutrikimais. Kai kuriems pacientams simptomai atsiranda po virusinių infekcijų, įskaitant COVID-19, taip pat po traumų ar ilgesnio nejudrumo laikotarpio.
Vis dėlto panašius požymius gali sukelti mažakraujystė, skydliaukės veiklos sutrikimai, skysčių trūkumas, širdies ar kitos ligos bei tam tikri vartojami vaistai. Todėl vien pagal jaučiamus simptomus PoTS diagnozė negali būti nustatoma.
Diagnozei svarbūs ne tik tyrimai, bet ir paciento pastebėjimai
Įtariant PoTS, gydytojai pirmiausia išsamiai vertina paciento nusiskundimus, jų trukmę, pasireiškimo aplinkybes, gretutines ligas ir vartojamus vaistus.
Vienas svarbių diagnostikos metodų – širdies susitraukimų dažnio ir arterinio kraujospūdžio pokyčių vertinimas keičiant kūno padėtį. Atliekant stovėjimo mėginį, šie rodikliai matuojami pacientui gulint, o vėliau – atsistojus ir tam tikrais laiko intervalais stovint.
„Diagnozės nustatymas reikalauja išsamaus paciento būklės įvertinimo. Labai svarbus ir paties žmogaus indėlis – simptomų dienynas, pastebėjimai, kada savijauta pablogėja, kas ją provokuoja ir kas padeda pasijusti geriau. Tokia informacija gydytojui gali padėti greičiau nustatyti galimą simptomų priežastį“, – teigia doc. D. Rinkūnienė.
Gydytojos rekomenduoja pasitarti su šeimos gydytoju, jei atsistojus ar ilgiau stovint nuolat kartojasi stiprus širdies plakimas, galvos svaigimas, silpnumas ar kiti kasdienę veiklą ribojantys simptomai. Prireikus šeimos gydytojas gali nukreipti pacientą specializuotam ištyrimui.
Nors PoTS gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę, tinkamai parinktas gydymas daugeliui pacientų padeda sumažinti simptomus ir pagerinti savijautą.
Pasak O. Ivanovos, gydymo pagrindą dažniausiai sudaro individualiai pritaikyti gyvenimo būdo pokyčiai. Svarbu užtikrinti tinkamą skysčių vartojimą, palaipsniui didinti fizinį aktyvumą, vengti simptomus provokuojančių veiksnių. Kai kuriems pacientams gali būti rekomenduojama kompresinė apranga, specialūs pratimai ar individualiai koreguojamas druskos vartojimas.
„Fizinį aktyvumą dažnai rekomenduojama pradėti nuo pratimų gulimoje ar sėdimoje padėtyje, pavyzdžiui, plaukimo, irklavimo ar treniruočių gulimuoju dviračiu. Krūvį svarbu didinti palaipsniui, atsižvelgiant į žmogaus savijautą ir fizinį pasirengimą. Tinkamiausią programą gali padėti sudaryti kineziterapeutas“, – aiškina O. Ivanova.
Gydytoja kardiologė pabrėžia, kad skysčių ir druskos vartojimo rekomendacijos turi būti individualios, ypač pacientams, sergantiems širdies, inkstų ar kitomis gretutinėmis ligomis. Kai nemedikamentinių priemonių nepakanka, gali būti skiriamas ir medikamentinis gydymas.
Doc. D. Rinkūnienės teigimu, pacientams svarbu žinoti, kad sveikimo procesas ne visada būna greitas. Vieniems simptomai laikui bėgant reikšmingai susilpnėja, kitiems gali išlikti ilgiau, todėl svarbus nuoseklus gydymas ir paciento būklės stebėjimas.
„Vienas svarbiausių žingsnių – laiku atpažinti sindromą ir padėti žmogui suprasti, kas vyksta jo organizme. Tinkamai parinktas gydymas gali padėti susigrąžinti gyvenimo kokybę, tačiau tam kartais prireikia laiko ir kantrybės. Todėl svarbu, kad pacientai neliktų vieni su savo simptomais, o pasikartojantys nusiskundimai būtų nuosekliai įvertinti“, – apibendrina doc. D. Rinkūnienė.
Kauno klinikų informacija
