Stebint viešąją erdvę ir socialinius tinklus, krinta į akis štai kas: vis garsiau ir aršiau lojama apie tai, koks negeras Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pagal rusišką propagandinį lekalą į vieną krūvą sukraunama štai kas: gėjus, žydas, narkomanas ir, žinoma, vagis. Kaip gi be to. Raginu įsijungti… protą. Beje, įspėju, kad tai ne pats korektiškiausias tekstas, tad silpnų nervų antizelenskininkus raginu neskaityti arba pasirūpinti staigiai pasiekiamais valerijonais.
Tomas Čyvas
Vienas esminių dabar eskaluojamų kaltinimų skamba taip: „Putinas vagia iš savų, o Zelenskis mus visus – europiečius – apvaginėja milijardais.“
Man čia pasidaro keista: iš kur pas mus tiek tų raudančių ir vaitojančių, putas drabstančių, nuskurdintų milijardierių? Iš manęs tokių sumų niekaip nepavogsi, nes jų neturėjau ir neturiu.
O argumentas, kad „Putinas vagia tik iš savų“, yra apskritai kvailiams ir nemokšoms skirtas bezdalas. Putlerio oligarchatas yra apraizgęs visą svietą. Korumpuoja Vakarų politikus, ne tik kišasi į rinkimus, bet ir pramušinėja sau reikalingas įstatymų normas dėl tų pačių milijardų.
Pažiūrėkite į pastarųjų metų pasaulio turtingųjų sąvadus ir išsitrinkite galvas. Tiek putleryno oligarchų, įsikūrusių pačiuose įvairiausiuose kraštuose, niekaip negalėtų išsitekti vien Rusijos ištekliais, nes labai greitai vieni kitiems perkrimstų gerkles. Būtų gerai, žinoma.
„Argumentą“, kad jis žydas, apskritai laikau užribiniu. Antisemitizmą švęskite su Gazos Ruožo banditais. Priminsiu tik, kad būtent Kremliaus propaganda dar 2014 m. išrado paradoksalų terminą „žydobanderovec“. Čia grakščiai pereiname prie narkomanijos.
Aš jokių „kasiakų“ nerūkiau nei su juo, nei su kuo kitu. Tad ir paliudyti negaliu. O šiaip visame pasaulyje, deja, būtent elito sluoksniuose visokie ten „takeliai“ ir „ratai“ yra paplitę, tad tema irgi apie nieką. Juolab kad Putleriui pumpuojamas botoksas, kad išsilygintų raukšlės ir jis nebūtų toks panašus į Smygolą iš „Žiedų valdovo“, – irgi ne sveikatos eliksyras.
Tad šis „argumentas“ irgi sukištinas tiesiai ten, kur nešviečia saulė.
Dėl gėjaus… Man atrodo, kad čia labiausiai jo žmonos reikalas, o ne socialinių tinklų „politologų“ ir visažinių. Apsižiūrėkite po savo kaldromis, ponai skalikai.
Taigi, bezdalines pretenzijas jau aptariau. Einame toliau.
Grįžtame prie pinigų, prie paramos, kurios Ukraina prašė, idant galėtų apsiginti nuo velnio, išlaužusio vartus. Argumentas, kad „labai daug kaulija“, yra niekinis. Čia kaip bet kuriose derybose: prašysi dešimties vienetų – gausi kokius tris. O jei prašysi dvidešimties, tai gal ir visus šešis.
JAV nepriklausomybės karo metu generolas Džordžas Vašingtonas irgi atakavo Kongresą laiškais, kuriuose, kaip vėliau ėmė manyti istorikai ir archeologai, padėtį vaizdavo daug tragiškesnę, nei ji buvo iš tikrųjų. Ir tai, deja, logiška. Be to, visada veikia.
Pabaigoje noriu pasakyti, kad nė vieno politiko portreto ant sienos niekada nelaikau ir prezidentams įeinant į salę nė neketinu stotis. Nė vieno nelaikau šventu.
Ir jei Ukrainoje vietoj Zelenskio būtų Zalužnas, Porošenka ar net Tymošenko, o gal ir dar kas nors, man svarbu, kad Rusijos agresijos atžvilgiu jie elgtųsi panašiai. O temos apie vagystes, narkomaniją ir priklausymą ar nepriklausymą LGBT man šiame kontekste yra tiek pat svarbios, kiek nutrijų teisės tuščiuose ar pilnuose narvuose.
Anksčiau išdėstytus „kritinius” rusofilų teiginius apžvalgininkas Vladirmiras Milovas yra taikliai pavadinęs Putino kognityviniu karu, siekiant sujaukti ir užteršti vakariečių protus berasmiškomis abejonėmis ir ginčais, užtušuojant esmę: Rusija yra agresorė. Ir ji nesustos, kol skaidriais ar nelabai būdais (klausimas tretinės reikšmės) jai nebus išmušti dantys.
Aš nenoriu Kremliaus bato čia. Gi dalis oponentų apie jį tiesiog svajoja – vieni atvirai, kiti dangstydamiesi kova už skaidrumą arba už taiką bet kuria, kas reikštų tiesiog pasidavimą. Ir šia prasme šiandien Europoje nematau veiksmingesnio lyderio už Zelenskį. Jei matote – siūlykite. Aptarsime kandidatūras.
Susijęs tekstas apie tai, kad Ukraina neva vagia STARLINK:
