Noriu šiek tiek paaiškinti apie pastaruoju metu skleidžiamą neteisingą informaciją, neva, kad ukrainiečiai kažkaip nulaužinėja ir neteisėtai naudoja „Starlink” sistemą.
Šarūnas Jasiukevičius
„Starlink” turi vieną rimtą defektą, kuris jaučiamas net naudotojams vakarų Lietuvoje. Ukrainiečiai rado kelis būdus kaip tą defektą pašalinti. Vieną iš tų būdų naudoju ir aš.
Esmė, kad „Starlink” terminalai siekdami jungtis prie arčiausiai esančių palydovų, naudoja GNSS savo pozicijai ant žemės nustatyti. Tada terminalas iš duomenų bazės žino kokie palydovai tuo metu yra arčiausiai jo ir jungiasi prie artimiausių. Tokiu būdu užtikrina didžiausią interneto greitį ir išvengia radiohorizonto kliūčių, jei reikėtų jungtis prie palydovo esančio ne virš galvos, o mažo kampo nuo horizonto trajektorijoje. Viskas skamba kaip ir gražiai, iki kol terminalas neatsirada GNSS blokavimo, arba dar blogiau – „spoofing” zonoje.
Tada „Starlink” terminalas nežino kur jis yra, nežino prie kokių palydovų jungtis, nežino kiek valandų ir dėl ko apskritai atsijungia.
Ukrainoje, maždaug 50 km nuo kontakto, beveik per visą fronto liniją, GNSS signalas labai retai būna. Tai yra Ukrainos strateginės paskirties radijo elektroninės kovos darbo rezultatas. Blokuoja visus GNSS signalus, kad ruskių dronai negalėtų orientuotis ir pasiekti taikinių.
Čia būtina paminėti, kad JAV ir Europa turi karinius, koduojamų GNSS signalų palydovus ir imtuvus ant žemės, kurie blokavimui ir „spoofing” yra gerokai atsparesni.
Tai štai, kai „Starlink” terminalas patenka į tokią GNSS slopinimo zoną, jis tiesiog atsijungia.
Ir čia nėra kalbos apie kažkokį karinį panaudojimą. Yra didžiuliai miestai, kurie patenka į šią zoną, kaip pvz Dnipro ar Zaporižė. Tuose miestuose „Starlink” terminalai įprastai neveiktų. Kažkada taip ir būdavo.
Oro atakų metu blokuoja praktiškai visur. Pastaruoju metu Kyjive, Žytomire ir kituose didžiuosiuose miestuose labai retai būna veikiantis GNSS.
Kaip, pvz pas ir mus, vakarų Lietuvoje būna, kad ruskiai slopiną GNSS nuo naftos platformos Baltijos jūroje.
Šiam „Starlink” trūkumui išspręsti yra du keliai. Vieną naudoju ir aš pats.
Pirmasis būdas yra paleisti „Starlink” terminalą ten, kur yra GNSS signalas, tuomet su specialia programėle atjungti GNSS naudojimą. Terminalas veiks iki sekančio perkrovimo. Programėlės pavadinimą prisegiau komentaruose.
Antras būdas yra sudėtingesnis, bet patikimesnis. Perlitavus vieną „Starlink” mikroschemą, terminalas jungiasi prie palydovų nesant GNSS signalui. Nereikia išvažinėt iš blokavimo veikimo zonos, jungiasi iš karto.
Tai štai apie šį „Starlink” sistemos pakeitimą ir kalbama. Tik patogiai nutylint kodėl tai yra daroma. Tai nėra naudojimas ne pagal paskirtį. Tai yra galimybė apskritai turėt internetą, ten kur jo kitaip nebūna.
Apie šį „Starlink” sistemos patobulinimą buvo žinoma labai senai. Programėlė yra oficialioje „Play” parduotuvėje nuo 2023 metų.
Tačiau kaip pretekstas apriboti „SpaceX” paslaugas Ukrainoje, buvo panaudotas tik dabar.
Be to, apribojimas buvo panaudotas ne visiems šią programėlę naudojantiems „Starlink” abonentams, o tik Ukrainos karinėms pajėgoms. Ir tik „Starahield” paslaugos vartotojams. Buvo sumažintas leidžiamas terminalo judėjimo greitis.
Beje, Ukrainoje „Starlink” veikia tik, jei įtrauktas į „Baltąjį sąrašą”. Tiesiog įvažiavus į Ukrainą su į oficialius valstybinius sąrašus neįtrauktu terminalu, maždaug už 10 km nuo sienos, sistema išsijungia. Taip padaryta, kad neaišku kieno vardu registruoti terminalai nebūtų naudojami karo reikmėm.
Visų „Starlink” terminalų judėjimo greitis yra apribotas iki 75-80 km/h. Greitį nustato ne pagal GNSS, o pagal palydovus, prie kurių jungiasi. Man net su išjungtu GNSS greitai važiuojant, visada atsijungia.
P.s. Dėl to terminalo junginėjimosi prie skirtingų palydovų yra dar viena bėda – kintantis IP adresas. Paprastam vartotojui tai neaktualu, bet kai reikia sujungti sistemas, tampa iššūkiu.
Autorius yra politikas, kurį Tėvynės sąjunga-Lietuvos konservatoriai skelbia galimu kandidatu į Kauno merus.
Susijęs tekstas:
