Žinia, kad Valstybės gynimo taryba sutarė dėl visuotinio šaukimo paskelbimo nuo 2032 metų. Sprendimas ilgai lauktas ir labai reikalingas, bet paliekantis dvejopus jausmus.
Vytautas Sinica (Seimo narys, partijos Nacionalinis susivienijimas pirmininkas)
Visuotinis šaukimas yra visomis prasmėmis labai geras dalykas. Pirmiausiai tai nėra mobilizacija, siuntimas į frontą, jaunų vyrų aukojimas ar dar kas nors, kaip puola vaizduoti gerbiami mūsų taikos per nuolaidžiavimą šalininkai. Taika su Rusija įmanoma tik per atgrasymą. O visuotinis šaukimas atlieka kelias nuostabias funkcijas.
Pirma, jis leidžia paruošti kariuomenės rezervą, kad nebūtume vieno mūšio kariuomenė. Valstybė niekada neturės tiek, kiek reikia, profesionalų karių. Valstybė gali ir privalo turėti parengtų ir įgūdžius palaikančių šauktinių rezervą, kuris siektų ir virš 100 tūkstančių, jeigu rimtai to imsimės.
Antra, visuotinis šaukimas padeda tapti žmogumi su pareigomis, atsakomybėmis, pagarba vyresnybei, gebėjimu atkentėti dėl tikslo ir kitaip būti nebe vaikui, t.y. ne tokiam, aplink kurį sukasi pasaulis. Tas buvo mažiau aktualu anksčiau, kai šiuos dalykus pakankamai vieningai užtikrino tėvai ir mokykla. Bet dabar ši sistema, švelniai tariant, sutrikusi, tėvai atiduoda mokyklai neklusnius žmones ir dar imasi juos ginti, jeigu mokytojas imasi dirbti du darbus ir pabando disciplinuoti vaikus, kurių deramai nedisciplinavo tėvai. Kariuomenė čia ateina kaip paskutinė priemonė užtikrinti, kad žmogus neišeitų į gyvenimą galvodamas, kad gyvenime svarbiausia norai, savijauta, motyvacija ir savęs paieškos.
Trečia, visuotinis šaukimas yra būdas jokių patriotinių jausmų ir nusistatymo neturintiems žmonėms tuos patriotinius jausmus išugdyti. Patriotizmas yra įpareigojanti meilė savo šaliai ir tautai. Nereikia ir sakyti, šiandien tai gana tolima, kartais pasenusia vadinama idėja. Įsipareigojimų dažnai ir konkretiems artimiems žmonėms nejaučiame. Bet kariuomenė šią idėją brandina, nes žino, kad patriotizmas lemia liūto dalį valios gintis, o be valios gintis neturi prasmės joks geriausias pasiruošimas ir ginkluotė. Per pavyzdžius, istoriją, ritualus, simbolius, tradicijas, krašto pažinimą ir daug kitų dalykų kariuomenė formuoja meilę Lietuvai, kurios iš šeimos dažnas jaunuolis neatsineša.
Visa tai yra nepakeičiamai reikalinga mums kaip visuomenei, kaip šeimoms, net kaip darbo rinkai, o galiausiai reikalinga kariuomenei, kuriai profesionalų niekada neužteks.
Tad sprendimas pereiti prie visuotinio šaukimo labai teisingas. Bet pavėluotas. Suprantama ir pagrįsta, kad kariuomenei jį įgyvendinti labai sunku. Nėra puskarininkių, nėra priemonių, nėra finansų ir nėra prioriteto prieš kitus dalykus, kuriuos vystome didesne skuba (Vokietijos brigada, oro gynyba, lietuviška divizija, etc.). Pradėti reikėjo dar 2014 metais po Krymo okupacijos, o pasirengimo dalis turėjo ir dabar turi būti griežtesnis požiūris į fizinį lavinimą mokyklose, keliant reikalavimus ir jų kontrolę.
Pradėjus darbą saugumo ir gynybos komitete mano vienas pirmųjų klausimų kariuomenės vadovybei buvo apie visuotinio šaukimo įgyvendinimą. Deja, atsakymas tada buvo, kad kariuomenė tam nepasiruošusi ir tokio sprendimo nebūtų kaip įgyvendinti. Ji nebuvo pasiruošusi prieš 10 metų ir nėra pasiruošusi dabar, o be valingo politinio sprendimo (priimto įstatymo) nebus pasiruošusi ir toliau. Tokia yra kariuomenės prigimtis: ji ruošiasi, kai yra įsakymas, įpareigojimas. Kol politikai nepriima pataisų, nėra ruošiamasi būsimam šaukimui. Bent dešimtmetį buvome ir kol nepriimtos pataisos, toliau esame šio užburto rato įkaitai. Ne kariuomenė kalta, kad nesiruošė. Kalti politikai, kurie valdžioms keičiantis kariuomenės nepasiruošimą priimdavo kaip argumentą nepradėti pasiruošimo.
Su visuotiniu šaukimu tiesiogiai susijęs kitas – rezervo rengimo klausimas. Šiandien net daug visko matę atsargos karininkai, priklausantys rezervui, nežino, kur turėtų prisistatyti, kas būtų jų daliniuose ir kokias funkcijas reikėtų atlikti. Rezervas, kiek jo išvis yra, yra popieriuje, bet negalėtų veikti praktikoje. Tad kitas žingsnis, būtinas greta šaukimo, yra tarnybos rezerve peržiūra ir sisteminis rezervo rengimas su reguliariomis planinėmis ir trumpo perspėjimo pratybomis.
Lietuva gali ir turi kaip Suomija tapti šalimi, kurioje visuomenė pajėgi gintis ir remiasi ne vien profesionalia kariuomene. Ginkluotos pajėgos turi apimti kuo daugiau neprofesionalių karių, kurie kartu treniruojasi ir žino savo, kaip vieneto, funkcijas. Visa tai yra pasiruošusios gintis šalies būtina, nors nepakankama sąlyga.
P. S. Ne, nesu tarnavęs kariuomenėje. Mano karta užaugo be visuotinio šaukimo. Manau, kad nemažai dėl to praradome. Kai kuriuos kariuomenės teikiamus įgūdžius ir nuostatas gavau ir išsiugdžiau kitur. Kai kurių visada trūks. Valstybės sprendimai turi remtis gerosiomis praktikomis, o ne mūsų klaidomis.
