Tęsiame mūsų pasakojimų ciklą apie tarpukario Kauno modernizmo architektūrą. Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokštas Kaune – vienas ryškiausių tarpukario modernizmo architektūros objektų ir svarbus nacionalinės atminties simbolis.
Istorija
Bokštas – Karo muziejaus architektūrinio komplekso dalis. Šis kompleksas iškilmingai atidarytas 1936 m. vasario 16 d. dalyvaujant prezidentui Antanui Smetonai ir kitiems valstybės vadovams. Tais pačiais metais muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Na o bokštas (varpinė / kariljono bokštas) baigtas ir įrengtas 1937 m. Tais metais jame įkurtas Kauno kariljonas – iš pradžių 35 varpai, lieti Belgijoje. Vienas iš varpų – Laisvės varpas, 1922 m. dovanotas JAV lietuvių. Vėliau kariljonas buvo restauruotas ir išplėstas (dabar 49 varpai).
Bokšto viršuje 1939 m. pastatyta Juozo Mikėno bronzinė kario skulptūra (sunaikinta nacių okupacijos metu, atstatyta 2015 m.).
Architektūra
Muziejaus kompleksą (ir bokštą) projektavo žymių tarpukario architektų komanda: Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas ir Kazys (Kazimieras) Krikščiukaitis. Tai vienas ryškiausių Kauno modernizmo pavyzdžių, jungiantis klasikinę kompoziciją su ankstyvojo modernizmo ir Art Deco bruožais.
Bokštas – apie 32 m aukščio, griežtų, lakoniškų formų vertikalė, dominuojanti Naujamiestyje. Jis sujungtas su pagrindiniu muziejaus korpusu arkadine galerija, kurioje eksponuojamos dekoratyvinės patrankos. Formos monumentalius, bet santūrios, su horizontaliomis ir vertikaliomis akcentų žaismu, tipinėmis to meto Kauno architektūrai. Bokštas ne tik funkcinis (varpinė ir apžvalgos vieta), bet ir simbolinis – tarsi sargybos bokštas, primenantis valstybės budrumą ir istorinę atmintį.
Bokštas sezono metu yra atviras lankytojams, iš jo atsiveria viena gražiausių Kauno centro panoramų. Jis lieka gyvu tarpukario optimizmo, valstybingumo ir modernios lietuviškos architektūros simboliu.
