Rusija sekmadienį pranešė, kad naktį į rytus nuo Maskvos dronas smogė „pramonės įmonei“. Anksčiau Ukraina pareiškė smogusi didelei naftos perdirbimo gamyklai.
Nižnij Novgorodo srities gubernatorius Glebas Nikitinas pranešė apie naktį surengtą „masinę dronų ataką“, per kurią „Kstovo rajone smarkiai apgadinta pramonės įmonė“.
„Sunaikinta daugiau kaip 100 dronų, (…) pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra“, – pareiškime pridūrė jis, nepatikslindamas, kokia veikla užsiima apgadinta įmonė.
Ukrainos žiniasklaida pranešė apie ataką prieš Kstovo naftos perdirbimo gamyklą, kurią pavadino „viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, gaminančių degalus ir tepalus“.
Maskva penktadienį pareiškė, kad Ukraina po kelias dienas trukusios pertraukos atnaujino smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Aukšto rango Rusijos pareigūnas Aleksandras Novakas valstybinės televizijos žurnalistui sakė, kad Ukraina atnaujino atakas prieš Rusijos pramonės objektus ir smogė trims naftos perdirbimo gamykloms bei vienam dujų chemijos kompleksui.
Nuo 2022 m. vasarį Maskvos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą Kyjivas ne kartą smogė Rusijos naftos ir dujų objektams, taip atsakydamas į Rusijos atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau kelias savaites spaudė Kyjivą nutraukti tokias atakas, teigdamas, kad dėl jų kyla dyzelino kainos.
***
Kyjivas, spalio 31 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 105 iš 134 dronų, kuriuos Rusijos pajėgos paleido į šalį nuo spalio 30 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė.
Nuo penktadienio, spalio 30 d., 18 val. Rusijos pajėgos puolė Ukrainą 134 smogiamaisiais dronais, įskaitant „Shahed“ dronus (72 iš jų – reaktyviniai), „Gerbera“ dronus ir „Parodija“ tipo imitacinius bepiločius. Jie buvo paleisti iš Oriolo, Kursko, Šatalovo ir Milerovo krypčių Rusijoje, taip pat iš laikinai okupuoto Donecko ir Hvardijskės Kryme.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki šeštadienio, spalio 31 d., 8.30 val. oro gynyba numušė arba nuslopino 105 dronus. Ukrainos oro erdvėje vis dar yra keli rusų smogiamieji dronai, kovinės operacijos tęsiamos.
Rusų dronų smūgiai fiksuoti 20-yje vietų, o numuštų taikinių nuolaužos krito 10-yje vietų.
***
Kyjivas, spalio 31 d. (AFP-ELTA). Karo nuniokoto Rusijos okupuoto Oleškų miesto gyventojai šeštadienį atvyko į Ukrainą. Jie buvo evakuoti per Baltarusiją, galiojant retoms paliauboms, dėl kurių susitarti padėjo JAV pirmoji ponia Melania Trump.
Naujienų agentūros AFP žurnalistas matė emocingas scenas, kuomet gyventojai, dalis kurių buvo apsigaubę Ukrainos vėliavomis, išlipo iš autobusų ir ašarodami apsikabino su savo artimaisiais.
Oleškų miestas Ukrainos pietinėje Chersono srityje, kuris nuo 2022 m. yra okupuotas Rusijos kariuomenės, pateko į intensyvių abiejų šalių kovų, dėl kurių gyventojai negalėjo išvykti ir kentė badą, zoną.
Praėjusią savaitę apie paliaubas paskelbusi M. Trump apibūdino šį miestą kaip esantį „ant katastrofos slenksčio“ ir pareiškė, kad be jos įsikišimo būtų buvę „neįmanoma“ pristatyti pagalbą sunkumų kamuojamiems gyventojams.
„Ukrainos piliečiai iš Oleškų jau kirto Ukrainos sieną“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Visiems jiems bus suteikta reikiama pagalba“, – pridūrė jis.
Ukrainos ir Rusijos pareigūnai penktadienį kartu apsilankė šiame mieste, pristatė pagalbą ir organizavo norinčiųjų išvykti evakuaciją. Tai buvo retas kariaujančių šalių bendradarbiavimo pavyzdys.
Ankstyvą antradienio rytą prasidėjusios paliaubos yra ilgiausia Rusijos ir Ukrainos kovos veiksmų pertrauka bet kurioje fronto linijos atkarpoje nuo 2022 m. vasario, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę šalį.
Numatyta, kad paliaubos baigsis sekmadienio vakarą.
„Aš juos myliu“
Šiaurės Ukrainoje evakuojamų žmonių draugai ir artimieji su nerimu laukė jų sugrįžtant.
40-metė Daryna Hončarova anksčiau sakė, kad laukia susitikimo su savo tėvais, kurie buvo įstrigę mieste.
Paklausta, ką jiems pasakys, kai jie atvyks, moteris atsakė: „Kad juos myliu.“
Tėvo sugrįžimo laukusi Jelyzaveta Palij teigė niekada nesitikėjusi, kad jis bus išvykęs taip ilgai.
„Paskutinį kartą jį matėme 2024 m. sausio pabaigoje, kai su seserimi ir mama išvykome, o jis pasiliko“, – sakė 19-metė.
„Deja, jau praėjo dveji metai, o kol kas įvyko tik evakuacija“, – nurodė ji ir pareiškė viltį, kad miestas grįš į Ukrainos rankas.
2022 m. Rusijos užimto miesto gyventojai kelis mėnesius susidūrė su maisto, vandens ir vaistų trūkumu, o kai kurie buvo priversti gaudyti ir valgyti balandžius, naujienų agentūrai AFP pasakojo buvę gyventojai.
Kyjivo vertinimu, prieš humanitarinę operaciją Oleškuose dar buvo apie 2 tūkst. gyventojų, palyginti su 24 tūkst. iki Rusijos invazijos.
Nei Maskva, nei Kyjivas nenurodė, kiek žmonių buvo evakuota, o abiejų šalių valdžios institucijos anksčiau teigė, kad daugelis gyventojų norėjo likti mieste, net jei kovos veiksmai atsinaujintų.
Rusija, kuri neigia atakuojanti civilius gyventojus, šiuo metu yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos: Krymo pusiasalį, kurį aneksavo 2014 m., didžiąją dalį rytinių Donecko ir Luhansko sričių, kartu vadinamų Donbasu, ir dideles pietinių Zaporižios bei Chersono sričių dalis.
Lapkritį numatoma atnaujinti JAV tarpininkaujamas Rusijos ir Ukrainos derybas, kurios faktiškai buvo įšaldytos nuo vasario, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis bendromis jėgomis smogė Iranui.
Tuo metu kitose Ukrainos vietovėse Rusija per naktį paleido daugiau kaip 100 dronų, pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Sostinė Kyjivas šeštadienį vėl patyrė elektros energijos sutrikimus po ankstesnę dieną surengtų Rusijos smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai, informavo privati Ukrainos energetikos bendrovė DTEK.
