Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse, pasitelkus „da Vinci“ robotinės chirurgijos sistemą, spalio mėnesį atlikta gastrektomija dėl skrandžio piktybinio naviko.
Ši operacija žymi dar vieną etapą diegiant robotinę chirurgiją skirtingose medicinos srityse. Nors skrandžio vėžio operacijos Kauno klinikose jau daugelį metų atliekamos minimaliai invaziniais metodais, naujoji technologija chirurgams suteikia dar daugiau tikslumo, geresnį operacinio lauko matomumą ir galimybę lengviau pasiekti sudėtingas anatomines sritis.
Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. dr. Almantas Maleckas pabrėžia, kad gydant skrandžio vėžį vienas svarbiausių uždavinių – radikaliai pašalinti naviką ir aplinkinius limfmazgius. „Skrandžio vėžio operacija yra gana standartizuota – pašalinamas skrandis, taukinė ir aplinkiniai limfmazgiai, o vėliau atkuriamas virškinamojo trakto vientisumas, sujungiant stemplę su plonąja žarna.
Kauno klinikose apie 70–80 proc. operuojamų skrandžio vėžio atvejų iki šiol buvo atliekami laparoskopiniu būdu. Tačiau „da Vinci“ robotinės chirurgijos sistema suteikia papildomų galimybių, ypač siekiant kuo tiksliau atlikti sudėtingus operacijos etapus“, – pasakoja prof. A. Maleckas.
Vienas svarbiausių robotinės chirurgijos privalumų – trimatis, didelės raiškos ir priartinamas operacinio lauko vaizdas, kurį chirurgas gali valdyti savarankiškai. Kitaip nei atliekant įprastą laparoskopinę operaciją, kai vaizdo kamerą dažniausiai valdo asistentas, robotinė sistema leidžia chirurgui pačiam pasirinkti reikiamą matymo kampą ir tiksliai kontroliuoti instrumentų judesius.
„„Da Vinci“ sistemos instrumentai gali lankstytis panašiai kaip žmogaus riešai, todėl galime pasiekti anatomines sritis, prie kurių įprastais tiesiais laparoskopiniais instrumentais prieiti gerokai sunkiau. Atliktos pirmosios operacijos metu galėjome itin tiksliai pašalinti limfmazgius, įskaitant ir tuos, kuriuos laparoskopinės operacijos metu pasiekti būtų sudėtingiau. Onkologinėje chirurgijoje tai ypač svarbu, nes siekiame kuo radikaliau pašalinti ligos pažeistus audinius“, – aiškina profesorius.
Pasak jo, robotinės chirurgijos privalumai gali būti ypač reikšmingi operuojant pacientus, kurių anatominės ypatybės apsunkina chirurgines procedūras, pavyzdžiui, turinčius didesnį kūno svorį. Lankstūs instrumentai ir tikslus jų valdymas padeda lengviau atlikti sudėtingus judesius ribotoje erdvėje.
Prof. dr. A. Maleckas atkreipia dėmesį ir į dar vieną robotinės chirurgijos aspektą – chirurgo darbo sąlygas. Ilgos, kelias valandas trunkančios laparoskopinės operacijos reikalauja didelio fizinio susikaupimo, o nuovargis gali turėti įtakos darbo tikslumui. „Atliekant laparoskopines operacijas chirurgui tenka ilgą laiką stovėti, neretai ir nepatogioje padėtyje. Gastrektomija gali trukti keturias valandas ar ilgiau, todėl natūraliai atsiranda raumenų nuovargis. Dirbdamas su „da Vinci“ robotine sistema chirurgas dirba sėdėdamas prie valdymo konsolės, gali patogiau valdyti instrumentus ir visą dėmesį sutelkti į atliekamus veiksmus. Tai ypač svarbu ilgų ir sudėtingų operacijų metu“, – pasakoja profesorius.
Jo teigimu, didesnis instrumentų judesių tikslumas ir geresnis operacinio lauko matomumas gali padėti sumažinti kraujavimo bei kitų komplikacijų riziką. Tikimasi, kad šie privalumai taip pat prisidės prie sklandesnio pacientų sveikimo ir trumpesnės hospitalizacijos.
Kartu operaciją atlikusi Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytoja dr. Rita Gudaitytė pabrėžia, kad naujos technologijos diegimas keičia ne tik chirurgo darbo pobūdį, bet ir visos operacinės komandos veiklą. Nors skrandžio vėžio operacijos gydytojams gerai pažįstamos, naudojant robotinę sistemą „da Vinci“ reikia kitaip organizuoti operacinės paruošimą, instrumentų išdėstymą ir komandos narių tarpusavio sąveiką.
„Pagrindinis chirurgas instrumentus valdo prie konsolės, o asistentas dirba šalia paciento, todėl ypač svarbi aiški komunikacija ir gebėjimas numatyti kitą operacijos žingsnį. Su prof. A. Malecku komandoje jau daug metų atliekame sudėtingas laparoskopines operacijas, tad sukaupta patirtis ir tarpusavio supratimas padėjo sklandžiai prisitaikyti prie naujos sistemos. Vis dėlto robotinė chirurgija reikalauja papildomų praktinių įgūdžių ir kruopštaus visos komandos pasirengimo“, – pasakoja dr. R. Gudaitytė.
Kauno klinikose kasmet atliekama apie 100 skrandžio vėžio ir 20 stemplės vėžio operacijų. Sukaupta didelė šių ligų chirurginio gydymo patirtis sudaro pagrindą toliau plėtoti minimaliai invazines technologijas ir robotinę chirurgiją. „Robotinė chirurgija mums suteikia galimybę dar tiksliau atlikti operacijas, ypač sudėtingose anatominėse situacijose. Tai svarbus žingsnis, leidžiantis toliau tobulinti chirurginio gydymo kokybę ir siekti kuo geresnių rezultatų pacientams“, – apibendrina prof. dr. A. Maleckas.
Pasak dr. R. Gudaitytės, „da Vinci“ robotinė chirurginė sistema atveria galimybes daugiau sudėtingų operacijų atlikti minimaliai invaziniu būdu, tačiau vien technologinių galimybių nepakanka. „Pacientui svarbiausia – saugus ir veiksmingas gydymas. Todėl diegiant naują technologiją turime vertinti ne tik jos technines galimybes, bet ir realius gydymo rezultatus: komplikacijas, sveikimą bei ilgalaikį onkologinio gydymo veiksmingumą. Robotinė sistema yra chirurgo valdoma priemonė, o jos naudą pacientui padeda atskleisti tinkamas metodo pasirinkimas ir tam pasirengusi komanda“, – pabrėžia abdominalinės chirurgijos gydytoja.
Kauno klinikos – pirmoji gydymo įstaiga Baltijos šalyse, 2026 metų rugsėjį pradėjusi atlikti pirmąsias operacijas naudojant „da Vinci“ robotinės chirurgijos sistemą. Jos galimybės nuosekliai integruojamos į skirtingas chirurgijos sritis, tarp jų – urologiją, ginekologiją, kolorektalinę ir skrandžio chirurgiją. Plečiantis robotinės chirurgijos taikymui, vis daugiau pacientų atsiveria galimybės gauti pažangų, visame pasaulyje pripažintą minimaliai invazinį chirurginį gydymą.
Kauno klinikų informacija
