Apie seksą šiandien kalbame drąsiau nei bet kada anksčiau, tačiau už miegamojo durų ryškėja paradoksas – jauni žmonės vis rečiau užmezga intymių santykių. Pasaulyje šis reiškinys jau turi pavadinimą – „sex recession“, arba seksualinio aktyvumo nuosmukis. Ar ši tendencija pasiekė ir Lietuvą?
Erotinių prekių tinklo „Fantazijos“ įkūrėjas ir vadovas Povilas Klusaitis sako pastebintis panašių ženklų ir mūsų šalyje. O viena priežasčių, kurią įvardijo patys jauni žmonės, jį nustebino – seksui trukdo pinigų trūkumas.
Moksliniai tyrimai rodo, kad dalis jaunų žmonių, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, šiandien turi mažiau lytinių santykių nei ankstesnės kartos būdamos tokio pat amžiaus. Vis dėlto tai nebūtinai reiškia, kad jaunimas prarado susidomėjimą seksu.
Kinsey instituto tyrimo duomenimis, beveik trečdalis jaunų suaugusiųjų per pastaruosius tris mėnesius neturėjo nė vieno seksualinio partnerio. Tačiau tik 18 proc. apklaustųjų buvo nepatenkinti savo seksualiniu gyvenimu.
Pasak P. Klusaičio, už šių skaičių slypi kur kas sudėtingesnė istorija nei paprasčiausias nenoras mylėtis.
Seksui trukdo ne tik nuovargis, bet ir pinigų trūkumas
„Jaunoji karta vis daugiau laiko praleidžia virtualiame pasaulyje, o intymumas neretai nustumiamas į prioritetų sąrašo pabaigą. Socialinė izoliacija, vienišumas, perdegimas nuo socialinių tinklų daro savo. Japonijoje net turime kraštutinį tokios izoliacijos reiškinį – „hikikomori“. Ilgam savo kambariuose užsidarę, nuo visuomenės atsiriboję, dienomis miegantys ir su artimaisiais beveik nebendraujantys žmonės – tokia yra daugiau nei milijono Japonijos gyventojų, nebeatlaikiusių visuomenės spaudimo ir lūkesčių, kasdienybė, – pasakoja P. Klusaitis.
Tačiau verslininką labiausiai nustebino ne technologijų įtaka, o viena itin žemiška priežastis.
„Kartą savo „Instagram“ paskyroje klausėme jaunų sekėjų, kas juos labiausiai atstumia nuo sekso. Šalia įprastų atsakymų apie nuovargį ar laiko trūkumą mane nustebino viena priežastis – pinigų trūkumas“, – prisimena jis.
P. Klusaičio teigimu, ekonominis nesaugumas veikia ne tik jaunų žmonių finansinius sprendimus, bet ir jų galimybes kurti santykius. Pasimatymai kainuoja, savarankiškam gyvenimui reikia pajamų, o nuolatinis stresas ir nuovargis nepalieka daug vietos romantikai.
„Vadinasi, intymiam gyvenimui įtakos turi ir labai praktiški dalykai: ekonominis nesaugumas, ribotos galimybės susitikinėti, kurti santykius ar gyventi savarankiškai“, – sako jis.
Ar ateityje vietoj partnerio rinksimės dirbtinį intelektą?
Kol dalis jaunimo vis rečiau susitinka realiame gyvenime, technologijos vis aktyviau skverbiasi į intymiausias žmogaus gyvenimo sritis.
Pasimatymų programėlės jau dabar lemia, su kuo susipažįstame, o dirbtinis intelektas žada dar didesnių pokyčių – nuo virtualių partnerių iki išmaniųjų intymumo produktų.
„Sekso prekių industrija technologines naujoves visada įsisavindavo itin greitai. Įdomus faktas – pirmasis elektromechaninis vibratorius buvo sukurtas dar XIX amžiaus devintajame dešimtmetyje, anksčiau nei elektrinis dulkių siurblys. Šiandien turime viską: nuo programėlėmis valdomų įrenginių ir išmaniųjų jutiklių iki DI funkcijas turinčių produktų“, – pasakoja „Fantazijų“ įkūrėjas.
Anot jo, ateityje algoritmai gali turėti vis didesnę įtaką ne tik tam, ką perkame, bet ir tam, ką įsimylime.
„DI taip pat galės simuliuoti artumą, užpildyti vienatvę ar net tapti virtualiu partneriu. Tačiau manau, kad tai bus labiau technologinis „prieskonis“, o ne visavertis žmogiškojo ryšio ir tikros chemijos pakaitalas“, – įsitikinęs P. Klusaitis.
Vienišumo epidemija erotikos verslui – ne dovana
Gali atrodyti, kad visuomenėje daugėjant vienišų žmonių erotinių prekių verslas turėtų tik klestėti. Tačiau P. Klusaitis tokį įsitikinimą vadina vienu didžiausių stereotipų apie šią industriją.
2024 metais paskelbtas beveik 12 tūkst. žmonių šešiose Europos šalyse apėmęs tyrimas parodė, kad sekso žaislų naudojimas kartu su partneriu stipriai siejasi su didesniu pasitenkinimu santykiais.
„Erotikos industrijai iš tiesų būtų kur kas naudingiau, jei erotika išliktų stiprių santykių dalimi, savotišku prieskoniu poros gyvenime, o ne taptų partnerio pakaitalu izoliuotoje visuomenėje. Žinoma, nėra nieko blogo mėgautis savo seksualumu ir būnant vienam. Tačiau vienišumo epidemija tikrai nėra tai, kuo norėtume džiaugtis kaip verslas. Malonumas yra dar geresnis, kai juo galima dalintis“, – sako verslininkas.
Jo nuomone, ilgalaikiams santykiams didžiausią grėsmę kelia ne seksualinių eksperimentų trūkumas, o prarastas tarpusavio ryšys.
„Naujas žaislas neišgelbės griūvančios santuokos, jei žmonės iš principo nesikalba“, – pastebi jis.
Lietuviai drąsėja: tarp klienčių – net 94 metų moteris
Per beveik du dešimtmečius, kai P. Klusaitis dirba erotinių prekių versle, lietuvių požiūris į seksualumą, anot jo, gerokai pasikeitė.
„Kai 2009 metais pradėjome verslą, vien žodžio „seksas“ ištarimas viešojoje erdvėje daugeliui atrodė nepadorus ar nepatogus. Intymumo temos dažniausiai būdavo pateikiamos per grubaus humoro prizmę – taip žmonės slėpė savo nepatogumą, baimes ar nežinojimą“, – prisimena jis.
Šiandien, pasak verslininko, žmonės ne tik drąsiau kalba apie savo poreikius, bet ir vis dažniau investuoja į kokybiškesnius, inovatyvesnius produktus, domisi poroms skirtomis prekėmis ir nebijo eksperimentuoti.
Vis dėl to lietuviai turi kur tobulėti. „Fantazijų“ atliktų tyrimų duomenimis, sekso žaislus bent retkarčiais naudoja tik maždaug ketvirtadalis lietuvių.
O kad seksualinis smalsumas neturi amžiaus ribų, iliustruoja ir viena įsimintiniausių verslo istorijų.
„Esame turėję net 94 metų klientę. Tai puikus priminimas, kad noras patirti malonumą ir atrasti kažką naujo niekur nedingsta sulaukus garbaus amžiaus“, – šypsosi P. Klusaitis.
Demografinė krizė prasideda ne tik nuo pinigų?
Lietuvai vis garsiau diskutuojant apie mažėjantį gimstamumą, P. Klusaitis siūlo atkreipti dėmesį į dar vieną problemą – nuolatinį skubėjimą ir emocinį nuovargį.
Jo įsitikinimu, kalbant apie šeimų kūrimą neužtenka diskutuoti vien apie finansines paskatas ar būsto prieinamumą. Svarbu ir tai, ar žmonės apskritai turi laiko bei energijos santykiams.
„Esame pervargę, nuolat kažkur bėgame, o santykius, dėmesį vienas kitam ir patį seksą nustumiame vis toliau į prioritetų sąrašą. Turime išmokti vėl skirti laiko vienas kitam. Galbūt net sąmoningai planuoti laiką artumui ir intymumui, lygiai taip pat, kaip planuojame darbą, sportą ar kitus svarbius dalykus“, – svarsto verslininkas.
Pasak jo, ekonominis saugumas ir pagalba šeimoms išlieka būtini, tačiau vien materialių sąlygų nepakanka.
„Norėdami daugiau laimingų šeimų, pirmiausia turime sudaryti sąlygas žmonėms būti laimingiems kartu“, – pabrėžia jis.
Erotikos festivalis – vieta, kur lietuviai mokosi nebesigėdyti?
P. Klusaičio teigimu, nors visuomenė tapo atviresnė, seksualumo temą vis dar lydi nemažai stereotipų. Vienas būdų juos laužyti – tarptautinis erotikos festivalis „Eros 2026“, kuris vyks jau šią savaitę – lapkričio 13–14 dienomis, Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.
Verslininkas pastebi, kad pirmą kartą į tokį renginį patekę žmonės dažnai tikisi šokiruojančių vaizdų, tačiau labiausiai nustemba visai kitu dalyku – aplinkos normalumu.
„Iš pradžių tokį žmogų greičiausiai šokiruotų tiesmuka išraiškos laisvė, drąsa ir reginiai, kurių kasdienybėje nepamatysi. Tačiau gana greitai jis suprastų, kad daugelis baisių stigmų, kurias atsinešė, egzistavo tik jo paties galvoje. Labiausiai nustebintų būtent normalumas – saugi, pagarbi aplinka, daugybė atsipalaidavusių ir atvirų žmonių“, – pasakoja jis.
Anot P. Klusaičio, tarptautinis erotikos festivalis gali tapti ir neįprastu pasimatymu poroms, norinčioms ištrūkti iš kasdienės rutinos.
„Išskirtinė, laisva aplinka provokuoja pokalbius, kuriems kasdienybėje galbūt pritrūksta drąsos. Čia lengviau pasidalinti savo fantazijomis, troškimais ir norais, sužinoti kažką naujo apie partnerį ar tiesiog kartu patirti nekasdienių įspūdžių. Kartais vienas toks vakaras gali duoti daugiau nei dešimt įprastų pasimatymų“, – įsitikinęs jis.
Verslininko kuriamas prekės ženklas garsėja kūrybiškomis komunikacijos kampanijomis bei idėjomis.
Pernai festivalio metu automobilių stovėjimo aikštelėje lankytojai ant savo automobilių rado lapelius, primenančius baudas. Tačiau vietoj nuobaudų jų laukė dovanos.
„Po renginio gavau vieno lankytojo žinutę: „Dar niekad nepatyriau orgazmo gavęs baudą.“ Manau, geresnio kampanijos įvertinimo nesugalvosi“, – juokiasi P. Klusaitis.
Vis dėlto, jo teigimu, už provokacijų slypi rimtesnė mintis – skatinti žmones atsikratyti nepagrįstos gėdos, daugiau kalbėtis apie savo poreikius ir nebijoti naujų patirčių.
Šiemet tarptautiniame erotikos festivalyje „Eros 2026“ verslininkas su komanda taip pat nustebins lankytojus, tačiau kuo – palieka intrigą.
„Žinoma, ne visiems tokie pokštai patinka, ir tai suprantama. Tačiau jeigu nuolat bijotume kažką papiktinti, mūsų komunikacija turbūt būtų labai nuobodi. O jeigu kažkas piktinasi, vadinasi, žinutė nepaliko abejingų ir galbūt palietė kokį jautrų tašką. Svarbu jausti ribas ir nepamiršti, kad provokacija turi turėti prasmę“,– apibendrina P. Klusaitis.
