Komentuodamas diskusijas dėl Taivano atstovybės Lietuvoje pavadinimo keitimo, prezidentas Gitanas Nausėda, sako, kad kilo nepagrįsta emocijų audra. Šalies vadovo teigimu, svarbu įvertinti ne tik atstovybės pavadinimą, bet ir priežastis, kodėl Lietuva nesulaukė tikėtos ekonominės naudos iš bendradarbiavimo su Taivanu.
„Mes vėl eilinį kartą padarėme didžiulę emocijų audrą lygioje vietoje. Taivano atstovybės klausimas, taip, tai yra lingvistinis klausimas. Tikėtasi, kad jis suteiks didelių politinių dividendų Lietuvai. Buvo kalbama apie didžiulius dalykus, kurie prasidės 2021-aisiais metais. Tai neatsitiko, todėl vienas iš mūsų tikslų yra ne tiktai kalbėti apie atstovybės pavadinimą, bet ir apie priežastis, kodėl to neatsitiko“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį teigė šalies vadovas.
„Jeigu pavadinimas būtų svarbus dalykas, turbūt Lietuvoje investicijos ir ekonominis bendradarbiavimas būtų aukščiausio lygio. Tačiau mes matome paradoksalius dalykus, kad tos valstybės, kurios turi Taipėjaus atstovybę arba jokios atstovybės, netgi ir taip, vis tiek puoselėja glaudesnius ir aktyvesnius ekonominius ryšius su Taivanu“, – kalbėjo prezidentas.
Naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad rugsėjo 24 d. Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai Taivaniečių atstovybės vadovei Constance H. Wang įteikė neformalų reikalavimų dokumentą, kuriame paragino Taivaną pakeisti atstovybės Vilniuje pavadinimą iki spalio 1 d.
Skelbiama, kad mainais už pavadinimo pakeitimą Taivano pusei siūlyta pasirašyti susitarimą dėl investicijų perspektyvų bei pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.
Prezidentas teigia žinojęs apie URM pokalbius su Taivaniečių atstovais dėl atstovybės pervadinimo.
„Visi klausimai su manimi yra derinami. Gyvename jau nebe toje valdančiojoje daugumoje, kurioje užsienio reikalų ministras, apsikeitęs laiškais su kita valstybe, galėdavo atidaryti atstovybę, nederindamas to su kita valdžios institucija. Tokių nesąmonių Lietuvoje šiuo metu nebėra“, – pažymėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas vylėsi, jog šioje situacijoje „bus atsiribota nuo emocijų, kurios užplūsta pačioje pradžioje ir bus grįžta prie normalios politinio ir ekonominio bendradarbiavimo dienotvarkės“.
Neatsako, ar pavadinimas bus keičiamas
Anot G. Nausėdos, tolesni sprendimai dėl galimo Taivaniečių atstovybės pavadinimo paaiškės ateityje.
„Pažiūrėsime, pagyvensime, pamatysime. Dabar laukia susitikimas su Kinijos diplomatais, tada žiūrėsime ir eisime į priekį. Vyksta tikrai pasaulyje labai daug dalykų, nepykite, svarbesnių netgi“, – kalbėjo prezidentas.
Lapkričio 11–12 dienomis Lietuvoje lankysis Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovai ir misijos prie Europos Sąjungos (ES) diplomatai. Apie tai Eltai penktadienį patvirtino Seimo narys Ignas Vėgėlė.
Jo teigimu, lapkričio 11 dieną numatytas Kinijos diplomatų susitikimas su laikinąja Seimo narių grupe „Už diplomatinių santykių su Kinija normalizavimą iki Europos Sąjungos valstybių narių lygmens“. Taip pat planuojama apsilankyti URM ir susitikti su Lietuvos diplomatais.
ELTA primena, kad 2021 m. atidarius Taivaniečių atstovybę, skelbta apie planus vystyti bendradarbiavimą ir į mūsų šalį pritraukti dideles investicijas. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, nors per šį laikotarpį tiesioginių Taivano investicijų srautai šalyje ženkliai išaugo, bendra jų suma išlieka kukli.
Lietuvoje atidarius šią atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
