Išmanieji telefonai kartais juokais vadinami dešinės rankos tęsiniu, tačiau ši sunkiai atskiriama „kūno dalis“ neretai tampa dideliu nuovargio šaltiniu. Pasaulyje pastaraisiais metais ryškėja tendencija sąmoningai ieškoti būdų atsitraukti nuo ekranų, o su socialiniais tinklais užaugusi Z karta net pradeda jų atsisakyti.
Vieni trina programėles, kiti renkasi paprastesnius telefonus ar susitikimus be ekranų. Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė, savo ruožtu pataria, kaip susigrąžinti laiką, kurį nepastebimai pasiglemžia ekranai.
Suomijoje atlikto tyrimo duomenimis, net 82 proc. 18–30 metų gyventojų kartais arba dažnai jaučia, kad skaitmeniniais įrenginiais naudojasi daugiau, nei norėtų. O Airijoje maždaug trečdalis Z kartos atstovų per pastaruosius metus ištrynė bent vieną socialinių tinklų programėlę.
Tačiau dalis jaunimo žengia dar toliau. Kaip rašo „The Guardian“, vieni išmaniuosius telefonus keičia vadinamaisiais „dumb phones“ – minimalistiniais arba mygtukiniais įrenginiais, kuriuose nėra socialinių tinklų, – kiti įsidiegia programėles, blokuojančias prieigą prie „Instagram“, „TikTok“ ar kitų platformų.
Populiarėja ir kitoks laisvalaikis. Europoje veikiantys vadinamieji „offline“ klubai kviečia žmones susitikti be telefonų – skaityti, žaisti ar tiesiog bendrauti. Tai, kas dar neseniai atrodė savaime suprantama, dabar tampa sąmoningu pasirinkimu.
Įdomu tai, kad atsitraukimo nuo ekranų tendencija grąžina ir seniai pažįstamus daiktus. Pavyzdžiui, dalis žmonių telefonuose esančius žadintuvus keičia analoginiais. Prieš 20–30 metų įprastas daiktas šiandien vėl atrandamas dėl visai kitos priežasties – kad prieš miegą ir vos pabudus nereikėtų imti telefono į rankas.
Kodėl taip sunku padėti telefoną į šalį?
Pasak „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovės Julijos Markeliūnės, nuovargį gali kelti ne tik prie ekrano praleistos valandos, bet ir nuolatinis dėmesio blaškymas.
„Telefoną vis dažniau tikriname ne todėl, kad kažko reikia, o todėl, kad įpratome. Vos atsiranda laisva minutė, ranka pati tiesiasi prie ekrano. Socialiniai tinklai šį įprotį dar labiau sustiprina – nuolat atnaujinamas turinys skatina naršyti ilgiau, nei planavome. Todėl net suprantant, kad laikas prie ekrano vargina, atsitraukti nėra taip paprasta“, – sako J. Markeliūnė.
Kaip dažnai dėmesys nukrypsta į telefoną, iliustruoja ir 2025 m. „Telia“ bei „Norstat“ tyrime pateikiamas rodiklis: Lietuvos gyventojai į ekraną nesąmoningai žvilgteli maždaug kas 6–7 minutes. Nors toks žvilgsnis trunka vos kelias sekundes, dažnas dėmesio perjunginėjimas tarp telefono ir kitų veiklų gali apsunkinti susikaupimą ir prisidėti prie protinio nuovargio.
Anot pašnekovės, įprotį nuolat tikrinti telefoną stiprina ir aplinkinių lūkesčiai. Kai į žinutes tikimasi atsakymo nedelsiant, net laisvalaikiu gali būti sunku atsiriboti nuo darbo ar socialinių tinklų.
„Galimybė būti pasiekiamam dar nereiškia pareigos atsakyti tą pačią minutę. Tačiau ilgainiui patys priprantame prie tokio bendravimo tempo ir pradedame jo tikėtis iš kitų. Norint sumažinti skaitmeninį nuovargį, kartais pirmiausia reikia keisti ne telefono nustatymus, o tarpusavio susitarimus“, – teigia J. Markeliūnė.
Atsitraukti galima ir neatsisakius išmaniojo telefono
Nors dalis jaunimo renkasi radikalias priemones, J. Markeliūnės teigimu, norint sumažinti laiką prie ekranų nebūtina grįžti prie mygtukinių telefonų. Paradoksalu, tačiau padėti gali ir pačiuose išmaniuosiuose įrenginiuose esančios funkcijos.
„Pirmiausia verta peržiūrėti gaunamus pranešimus. Ar tikrai būtina iškart sužinoti apie kiekvieną naujieną, socialinio tinklo įrašą ar parduotuvės pasiūlymą? Palikus tik svarbiausius pranešimus, telefonas rečiau pertraukia veiklą, o informaciją galima patikrinti tada, kai tam yra laiko“, – pataria ekspertė.
Ji taip pat rekomenduoja pasinaudoti ekrano laiko stebėjimo funkcijomis, kurios parodo, kiek laiko praleidžiama skirtingose programėlėse ir kaip dažnai atrakinamas telefonas. Pastebėjus, kad tam tikra programėlė atidaroma dešimtis kartų per dieną, galima nustatyti jos naudojimo limitą. Pasibaigus darbo dienai verta nutildyti darbinius pranešimus arba įjungti režimą „Netrukdyti“, paliekant išimtis svarbiems kontaktams.
Tačiau vien nustatymų ne visada pakanka. Ekspertės teigimu, atsitraukti nuo ekranų lengviau, kai telefonas tiesiog nėra po ranka. Todėl verta susitarti ne tik dėl laiko, kada juo nesinaudojama, bet ir dėl konkrečių erdvių, kuriose telefonams ne vieta.
„Miegamasis gali tapti poilsio zona be ekranų, o valgomasis – vieta, kur dėmesys skiriamas maistui ir pokalbiams, o ne pranešimams. Šeimoms susikurti tokius įpročius gali padėti ir „Telia“ iniciatyva „Ryšio dėžė“, kviečianti bent trumpam sudėti telefonus į vieną vietą. Kai įrenginys nėra nuolat prieš akis, lengviau atsispirti pagundai jį tikrinti“, – sako J. Markeliūnė.
Ji taip pat primena, kad yra dar viena vieta, kurioje telefonui neturėtų būti skiriama dėmesio, – automobilis. Net ir sustojus prie raudono šviesoforo ar įstrigus spūstyje nereikėtų atsakinėti į žinutes ar ieškoti tinklalaidžių. Vos kelioms sekundėms nukreiptas dėmesys gali sutrukdyti laiku pastebėti pasikeitusią eismo situaciją.
„Tikslas nėra kuo mažesnis ekrano laikas. Svarbiau pastebėti, kada telefonu naudojamės sąmoningai, o kada tiesiog iš įpročio. Kartais užtenka pakeisti kelias kasdienes smulkmenas, kad technologijos nustotų nuolat reikalauti dėmesio“, – apibendrina J. Markeliūnė.
