Prieš 120 metų, 1906 m. lapkričio 11 d., gausioje Žvirgždaičių (Šakių r.) ūkininkų Liorentų šeimoje gimė Antanina Liorentaitė. Pirmoji Lietuvos moteris lakūnė ir parašiutininkė.
Viskas prasidėjo nuo to, kad kartą karo lakūnas Jonas Liorentas (1901–1991) pasiūlė jaunesnei seseriai paskraidyti virš Kauno. Tuometinei pašto telefonistei Antaninai tiek ir tereikėjo. Nauja patirtis paskatino stoti į Lietuvos aeroklubą ir pradėti mokytis pilotuoti lėktuvą.
Darbą Antanina derino su hobiu. Anksti ryte eidavo pėsčiomis į Aleksoto aerodromą, kur ją skraidyti mokė Jonas Mikėnas, o po skraidymo pamokų – į darbą. 1932 m. rugsėjį Antanina pirmą kartą savarankiškai pakilo į orą, o kitamet gavo ir civilinės lakūnės licenciją.
Nors juokaudavo, kad pirmąjį šuolį atliko vaikystėje nuo klojimo sijos į šieną, pirmąjį šuolį parašiutu atliko 1936 m. birželio 7 d. Tai buvo ne tik pirmas Antaninos, bet ir pirmas moters šuolis parašiutu Lietuvoje.
Vėliau ji prisiminė: „Pati šokau per aeroklubo šventę. Man niekas nepasiūlė, bet ten pati pasiprašiau to šokimo. Tauragėj nieko ypatingo, tik krentant žemyn vėjas ne pagal apskaičiavimą buvo, tai jeigu būčiau nepatraukus virvutės, būčiau į Jūrą įkritus, upelis ten Jūra.“
„Lietuvos sparnai“ rašė: „Nusistebėjimą žiūrovams sukėlė panelė lakūnė Antanina Liorentaitė, iššokdama iš lėktuvo su parašiutu. Pradžioje žiūrovai net nenorėjo patikėti, kad tą drąsų žygį atliko moteris. Tačiau tauragiškiai netrukus įsitikino, kad tai tikrai moters žygis, ir karštai sveikino pirmąją Lietuvos moterį, iššokusią parašiutu.“
Apie skrydžius ji kalbėjo: „Žinau, kad pakilau, paskraidžiau ir vėl nusileidau. Nieko ypatinga neįvyko. Bijoti? Aš niekada nebijau. Tiesa, vieną kartą truputį bijojau. Ne užsimušti, o sukulti mašiną. 1933 m. vasarą iš eilės du kartu per mano kaltę buvo apgedus mašina. Kažkaip pakilau kartą ir nukritau. Mašiną apdaužiau, bet pati likau visai sveika. Tuojau po to vėl skraidžiau. Kažkaip atsitiko, kad ir vėl nukritau. Vėl apdaužiau mašiną ir vėl likau sveika.“
Antaninos padangių istorija tęsėsi iki 1939 m. rudens, kuomet buvo atgautas Vilnius. Ji buvo perkelta dirbti ten, ir skrydžiai nutrūko. 1944 m., artėjant frontui ir antrajai sovietinei okupacijai, ji pasitraukė į Vokietiją, o po karo – į Čikagą. Čia ji dirbo milijonieriaus šunų vedžiotoja, laikraščio „Lietuvių balsas“ spaudos platinimo skyriuje, kitus atsitiktinius darbus. Per šiuos metus A. Liorentaitė nė karto nepakilo į dangų.
Antanina mirė JAV 2003 m., ir, kaip ji prašė testamente, urna su jos pelenais buvo parvežta į Žvirgždaičius ir palaidota greta tėvo ir sesers.
01 – Antanina Liorentaitė prie lėktuvo DH.82 „Tiger Moth“, 1937 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka.
02 – Antanina Liorentaitė (kairėje) Hanau karo pabėgėlių stovykloje, 1946 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka.
03 – Antanina Liorentaitė Kaune, 1931 m. Kunigundos Bukantienės šeimos albumo nuotrauka.
04 – Antanina Liorentaitė lėktuve ANBO-II. Vinco Kudirkos muziejaus rinkinių fotografija.
05 – Antanina Liorentaitė prie Dariaus ir Girėno paminklo Marquette parke Čikagoje, 1998 m. Kunigundos Bukantienės šeimos albumo nuotrauka.
06 – ANBO-IV eskadrilės lakūnų sutikimas Kopenhagos Kastrupo aerodrome, 1934 m.
Iš kairės: Lietuvos generalinis garbės konsulas Kopenhagoje Bjarne Nielsen, Lietuvos karo aviacijos viršininkas plk. ltn. Antanas Gustaitis, kpt. Jonas Liorentas, kpt. Juozas Namikas, ltn. Jonas Mikėnas, ltn. Romualdas Marcinkus, aviacijos mechanikas Kazys Rimkevičius.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka.
07 – Antaninai Liorentaitei 1983 m. įteiktas ženklas, skirtas Dariaus ir Girėno skrydžio penkiasdešimtmečiui atminti. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė.
08 – Dariaus ir Girėno medalis už nuopelnus Lietuvos aviacijai, Antaninai Liorentaitei įteiktas 1994 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė.
