Drono smūgis į Kursko atominės elektrinės aušinimo bokštą nėra branduolinė avarija, tačiau yra rimtas įspėjimas žaidžiantiems ir grasinantiems tokio lygio degtukais.
Tomas Čyvas
Kiek leidžia spręsti viešai paskelbti duomenys drono smūgis į Kursko atominės elektrinės aušinimo bokštą rimtos branduolinės krizės nesukėlė, kad ir kaip kas propagandiškai skalambytų.
Reaktoriaus darbo režimas nepasikeitė, gaisras nekilo, o radiacijos fonas liko normalus. Vis dėlto pats smūgis į veikiančios atominės elektrinės infrastruktūrą yra rimtas branduolinės saugos incidentas ir pavojingas precedentas.
Tarptautinė atominės energijos agentūra pranešė buvusi informuota, kad ankstų ketvirtadienį dronas kliudė Kursko atominės elektrinės veikiančio bloko aušinimo bokštą. TATENA nurodė, kad bloko darbo režimas nepasikeitė ir gaisro nebuvo. Rusijos valstybinė bendrovė „Rosatom“ paskelbė apie nedidelį pirmojo bloko pažeidimą, tačiau teigė, kad reaktorius toliau veikė visu pajėgumu.
Pirmiausia būtina atsargiai vartoti žodžius. TATENA pranešime pasakyta, kad bokštą kliudė dronas, tačiau neįvardyta, kas jį paleido.
Rusija gali kaltinti Ukrainą, o karo aplinkybės tokį variantą daro tikėtiną, bet tikėtinas paaiškinimas dar nėra nepriklausomai nustatytas faktas. Todėl antraštė „ukrainiečiai smogė Kursko atominei elektrinei“ šiuo metu būtų stipresnė už turimus įrodymus.
Kas iš tikrųjų buvo kliudyta
Aušinimo bokštas nėra reaktorius, branduolinio kuro saugykla ar apsauginis reaktoriaus gaubtas. Tai didelė šilumos šalinimo sistemos dalis, perduodanti perteklinę šilumą į aplinkos orą. Bokšte cirkuliuojantis vanduo paprastai yra atskirtas nuo radioaktyvaus pirminio reaktoriaus kontūro.
Todėl drono smūgis į bokšto konstrukciją savaime nesukelia branduolinio sprogimo ir nebūtinai sukelia radioaktyviųjų medžiagų nuotėkį. Jeigu bokštas ar jo vidaus įranga būtų pažeisti rimčiau, elektrinei galėtų tekti mažinti galią arba stabdyti bloką. Tai būtų rimtas energetinis ir techninis sutrikimas, bet dar ne Černobylis ir ne Fukušima.
Šįkart svarbiausias faktas paprastas: elektrinė po smūgio veikė taip pat, kaip iki jo. Tai leidžia manyti, kad smūgis nepaveikė bloko veikimo ir, pagal dabar paskelbtus duomenis, nesutrikdė gyvybiškai svarbių saugos funkcij
Kada situacija taptų branduoline avarija? Pavojus išaugtų, jeigu vienu metu būtų prarastos kelios tarpusavyje susijusios sistemos:
– sutriktų reaktoriaus ar panaudoto kuro aušinimas;
– būtų nutrauktas išorinis elektros tiekimas ir neveiktų atsarginiai generatoriai;
– būtų pažeisti vamzdynai, siurbliai, valdymo sistemos arba apsauginės konstrukcijos;
– personalas nebegalėtų valdyti elektrinės ar prie jos neprieitų avarinės tarnybos;
Net išjungtas reaktorius kurį laiką išskiria liekamąją šilumą, todėl aušinimas ir elektros tiekimas turi veikti nuolat. Branduolinės avarijos paprastai kyla ne dėl vieno įspūdingo smūgio į tolumoje matomą bokštą, o dėl kelių apsaugos sluoksnių praradimo. Šiuo metu nėra duomenų, kad Kurske būtų prasidėjusi tokia grandinė.
Rizikos vertinimas
| Sritis | Dabartinė padėtis | Kas padidintų pavojų |
| Radiacija | Pokyčio nepranešta | Kuro arba radioaktyvaus kontūro pažeidimas |
| Reaktoriaus darbas | Režimas nepasikeitė | Aušinimo ar elektros tiekimo praradimas |
| Gaisras | Nekilo | Degimas prie kabelių, transformatorių ar siurblių |
| Poveikis Lietuvai | Šiuo metu nėra | Didelis išmetimas ir Lietuvai nepalanki oro masių kryptis |
| Politinis pavojus | Didelis | Pakartotiniai smūgiai ir propagandinis eskalavimas |
Kartais branduolinis ginklas yra pati elektrinė
Atominė elektrinė negali sprogti kaip branduolinė bomba. Tačiau karo metu ją galima paversti milžinišku radiologiniu įkaitu. Tam nebūtina pramušti reaktoriaus. Pakanka nuosekliai naikinti elektros tiekimą, aušinimo sistemas, atsarginius generatorius ir galimybę personalui normaliai dirbti.
Rusija šį metodą pati pademonstravo užgrobdama Zaporižios atominę elektrinę. Objektas tapo kariniu skydu, politinio šantažo priemone ir nuolatinio nerimo generatoriumi. Tačiau karas turi nemalonią savybę grįžti per sieną. Rusija savo teritorijoje taip pat turi atominių elektrinių, naftos perdirbimo gamyklų, užtvankų, geležinkelio mazgų ir kitų infrastruktūros įkaitų.
Tai nėra pateisinimas smogti atominiams objektams. Priešingai, pažeidžiamumas abiejose fronto pusėse turėtų versti išlaikyti aiškią ribą: atominės elektrinės negali tapti įprastu kariniu taikiniu. Vieną kartą bokštą kliudęs dronas gali padaryti tik nedidelę žalą. Kitas gali pataikyti į transformatorių, elektros liniją, siurblinę ar kitą sistemą, nuo kurios priklauso saugus bloko stabdymas.
Kam naudingas branduolinis išgąstis
Incidentas turi ir informacinę vertę. Maskva gali mėginti pateikti jį kaip Ukrainos „branduolinį terorizmą“ ir naudoti naujiems smūgiams prieš Ukrainos energetiką pateisinti. Tam ypač paranki žinia, kurioje žodžiai „dronas“, „atominė elektrinė“ ir „veikiantis reaktorius“ sudedami greta, bet nepaaiškinama, kas yra aušinimo bokštas ir kokio masto žala padaryta.
Kita klaida būtų incidentą numoti ranka vien todėl, kad radiacija nepasklido. TATENA vadovas Rafaelis Grossi pagrįstai primena, kad karinis santūrumas prie branduolinių objektų būtinas. Saugos sistemos kuriamos atlaikyti gedimus ir nelaimes, tačiau jokia konstrukcija nėra skirta begalinei dronų loterijai.
Ukraina nesiima branduolinio šantažo
Svarbus ir ankstesnis precedentas. Per Ukrainos pajėgų operaciją Kursko srityje nebuvo patikimų duomenų, kad jos būtų mėginusios užimti, susprogdinti ar kitaip rimtai pažeisti Kursko atominę elektrinę.
Toks žingsnis Ukrainai būtų reiškęs politinę katastrofą: Kremlius būtų gavęs ilgai lauktą „branduolinio terorizmo“ įrodymą, o Kyjivas rizikavęs Vakarų parama ir savo moraliniu pranašumu ginče dėl Rusijos veiksmų Zaporižios AE. Atominė elektrinė Ukrainai daug vertingesnė kaip sąmoningai neperžengta riba negu kaip karinis taikinys.
Ne katastrofa tačiau perspėjimas
Taigi atsakymas į klausimą, ar Kurske įvyko rimtas branduolinis incidentas, priklauso nuo vartojamos sąvokos. Radiologine ir technine prasme, pagal dabar turimus duomenis, ne.
Mat reaktorius dirbo toliau, gaisro nebuvo, radiacijos lygis nepakito. Branduolinės saugos ir karo eskalacijos požiūriu incidentas rimtas, nes karinis aparatas pasiekė veikiančios atominės elektrinės infrastruktūrą.
Šįkart kliudytas didelis radiatorius, o ne branduolinis katilas. Tačiau skraidinti dronus šalia veikiančios atominės elektrinės reiškia žaisti rusišką ruletę. Būgnas dar nebuvo užtaisytas katastrofa. Tai nereiškia, kad galima ramiai spausti gaiduką dar kartą.
