Ir vėl pasakojame apie Kauno modernizmo architektūros istoriją. Kūno kultūros rūmai (Sporto g. 6) – vienas ryškiausių Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektų ir svarbi Ąžuolyno sporto komplekso dalis. Pastatas stovi greta Dariaus ir Girėno stadiono, o šiandien jame įsikūrę Lietuvos sporto universiteto centriniai rūmai.
1932 m. Lietuvoje įsteigta pirmoji valstybinė sporto institucija – Kūno kultūros rūmai. Jų iniciatyva 1933 m. pradėta statyti specialiai pritaikyta bazė. Pirminį projektą 1931 m. parengė architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis – su itin moderniu baseinu, apšviečiamu iš apačios ir su atidengiamu stogu. Dėl ekonominės krizės projekto atsisakyta, ir 1933 m. parengtas paprastesnis, pigesnis variantas.
Kertinis akmuo padėtas 1933 m. liepos 6 d., o rūmai oficialiai atidaryti 1934 m. spalio 10 d. (tuomet vadinti Fiziško auklėjimo rūmais). Atidaryme dalyvavo prezidentas Antanas Smetona ir kiti aukšti valstybės pareigūnai. Čia įsikūrė Aukštieji kūno kultūros kursai – pirmoji aukštoji sporto mokykla Lietuvoje. 1939 m. pagal to paties architekto projektą virš šoninių sparnų užstatyti antrieji aukštai. Sovietmečiu pastatas perduotas kūno kultūros institutui, o vėliau tapo Lietuvos sporto universiteto centriniu pastatu.
Pastatas pasižymi aiškia simetrine kompozicija, plokščiais stogais ir ritmiškais langų juostomis – tipiniais tarpukario modernizmo ir funkcionalizmo bruožais. Centrinę dalį užima didžioji sporto salė su unikaliomis „Kreuzekrost“ sistemos skliautinėmis lubomis ir viršutiniu apšvietimu (konstrukcija tuo metu Lietuvoje buvo naujovė). Šoniniuose korpusuose buvo įrengtos mažesnės salės, persirengimo kambariai, auditorijos, biblioteka ir administracinės patalpos.
Architektas siekė sujungti klasikinę dvasia (primenančią antikinę fizinės kultūros tradiciją) su modernia išraiška. Pastatas nuo 1992 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą, o 2015 m. kartu su kitais Kauno modernizmo objektais pelnė Europos paveldo ženklą.
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (1893–1993) – vienas žymiausių tarpukario Lietuvos architektų. Jis projektavo ne tik Kūno kultūros rūmus, bet ir daugelį kitų svarbių Kauno pastatų, prisidėdamas prie miesto modernaus veido formavimo. Jo darbuose dažnai derinamas funkcionalumas, racionalumas ir subtilūs klasikiniai akcentai.
Kūno kultūros rūmai iki šiol išlieka gyvu tarpukario Kauno sporto ir architektūros simboliu – vieta, kurioje susilieja fizinės kultūros idėjos, modernizmo estetika ir Lietuvos valstybingumo laikotarpio ambicijos.
