Diana Guogienė, vertėjų biuro „Magistrai“ vadovė, sinchroninio vertimo dėstytoja Vilniaus universitete, sertifikuota ES institucijų vertėja atsako į klausimus – ar bijo prarasti profesiją?
Tomas Čyvas
- Dažnai kalbama, kad dalį profesijų DI tiesiog sunaikins – tarp jų minimi ir vertėjai. Kaip keičiasi vertimų rinka skverbiantis DI?
Dvejopai. Iš vienos pusės, mažėja paprastesnių, mažesnės svarbos vertimų. Tokių tekstų, kur tereikia tik susigaudyti, kas parašyta, paprastai nebegauname. Tačiau, paradoksalu, premium vertimų rinka dėl to net išaugo. Dirbtinis intelektas išverčia taip, kad tampa gana aišku, ką autorius norėjo pasakyti, tačiau įsiskaičius išlenda daug niuansų. Tekstas dažnai skamba šabloniškai, kai kur – dirbtinai. Jeigu tai didelės svarbos tekstai, tokiu atveju užsakovas rizikuoja savo reputacija, pateikdamas tokius tekstus.
Ar dirbtinis intelektas sunaikins vertėjus?
Įsivaizduokime: studentas atėjo ginti studijų baigiamojo darbo, o profesorius mato, jog jis to teksto nerašė – perleido per „ChatGPT“ ir net nepasivargino to nuslėpti. Taip studentas patektų į rimtą bėdą. Tad su mašininiu vertimu, jei nebūsi atidus, gali smarkiai prisižaisti.
- Koks žmogaus vaidmuo, kai DI jau pateikė „galutinį produktą“?
Tai priklauso nuo vertimo specifikos. Yra tekstų, kurių dirbtiniam intelektui išvis negalima duoti – tai būtų visų pirma poezija ir reklama. Ten esmė perteikti ne žodžius, o poveikį. Kitas kraštutinumas – medicinos, teisiniai tekstai, kur būtina laikytis profesinių terminų. Ten dirbtinis intelektas gali padėti išversti netgi geriau. Įvertinęs konkretų tekstą, vertėjas programuoja dirbtinį intelektą, kad šis pateiktų optimalų rezultatą. Pavyzdžiui, duoda sąrašą profesinių terminų, nurodo, kaip juos versti. Gali koreaguoti kokiu stiliumi versti, ko nedaryti ir taip toliau. Bet kokiu atveju su kompiuteriu turi bendrauti žmogus, kuris tą darbą puikiai atliktų ir savo rankomis. Tik taip galima tikėtis patikimo rezultato.
- Gal vertėjai tampa labiau redaktoriais?
Pasitaiko, kad į vertėjus kreipiasi užsakovai, kurie perleido savo tekstą per vieną ar kitą dirbtinio intelekto programą ir tada prašo vertėjo pataisyti. Tai, žinoma, kur kas geriau nei naudoti neapdorotą mašininį vertimą, tačiau palyginčiau su drabužio lopymu. Jei visą procesą kontroliuotų pats vertėjas, jis pirma pasikalbėtų su DI ir duotų instrukcijas, kaip versti. Tada ir mašininis vertimas būtų daug kokybiškesnis. O jeigu vertėjas gavo tekstą, kur palikta daug spragų, užlopys jas, kaip sugebės, ir palinkėsime užsakovui, kad neliktų nepastebėtų kokių nors rimtesnių kliaučių.
- Kaip atrodo „YouTube“, užterštas DI sukurtais „dokumentiniais“ filmais su netaisyklingu kirčiavimu ir keistu vizualizacijų parinkimu?
Jūs gerai apibūdinote, kaip atrodo neapdorotas dirbtinio intelekto produktas. Nevalingai matome, kad nepasistengė, žiūrovo negerbia, o ilgainiui žiūrint tokį filmą sugenda nuotaika. Visai kitas reikalas, jeigu DI įrankių imtųsi rimtas režisierius – tada filmas būtų dar geresnis, kainuotų pigiau ir būtų sukurtas nepalyginamai greičiau. Dirbtinis intelektas yra mašina – o mašiną reikia mokėti valdyti.
- Kaip vertimų rinka pasiskirsto Lietuvoje geografiškai? Kokie užsakymai populiaresni, tarkime, Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, o kokie provincijoje?
Vilnius yra neginčijama vertimų sostinė. Ten susitelkę dauguma vertėjų ir nuolatinių užsakovų. Tačiau kitų miestų vertėjams niekas netrukdo teikti paslaugų vilnietiškiems vertimo biurams arba Vilniuje įsikūrusiems užsakovams. Tekstai kuo puikiausiai keliauja el. paštu, todėl geografija šioje rinkoje beveik neturi reikšmės. Neretas vertimo biuras samdo ir vertėjus iš užsienio ar netgi perduoda užsienio vertimo biurams tam tikras užduotis. Pavyzdžiui, kam versti iš estų kalbos į anglų Vilniuje, jeigu tokį užsakymą galima perduoti į Taliną?
- Kaip vertimų rinką veikia migrantų srautai?
Migrantams reikia oficialių vertimų su notariniu patvirtinimu. Kad gautų teisę gyventi Lietuvoje ir kitų paslaugų, jie turės įrodyti valstybės institucijoms, kad turi legalius, kilmės šalyse galiojančius dokumentus. Po to – užsakyti tokį vertimą, kurį Lietuva pripažintų turinčiu teisinę galią.
Antra vertus, migrantai ir patys tampa vertėjais. Štai smarkiai išaugus bendradarbiavimui su Ukraina, atitinkamai ūgtelėjo ir vertimų poreikis. Tenka skubiai dairytis, kas sugebėtų tinkamai versti iš ukrainiečių kalbos ar į ją. Neretai tais trūkstamais vertėjais ir tampa migrantai.
