Politinių interesų birža, kuri vis dar vadinasi Jungtinėmis Tautomis (JTO) paragino pasaulį atsisakyti įprasto Merkatoriaus žemėlapio ir dažniau naudoti „Equal Earth“ projekciją. Žiniose Afrika padidėjo, Europa ir Amerika sumažėjo. Tik Rusija, nors yra viena labiausiai senojo žemėlapio išpūstų valstybių, kažkodėl beveik išnyko iš pasakojimo. Kolonializmo ir kompensacijų, o ne kartografijos klausimu.
Tomas Čyvas
JTO Generalinė Asamblėja 164 balsais prieš vieną pritarė neprivalomai rezoliucijai, raginančiai pasaulio žemėlapiuose dažniau naudoti plotus tiksliau perteikiančią „Equal Earth“ projekciją. Vienintelės Jungtinės Valstijos balsavo prieš, šešios šalys – Lietuva, Estija, Sakartvelas, Moldova, Serbija ir Ukraina – susilaikė. Nepagarba Tėvynėas atstovams už bailumą ir kvailumą.
Pati geografinė naujiena yra paprasta ir netgi savaip naudinga. Žemė yra apvali, o popieriaus lapas – plokščias. Perkeliant rutulio paviršių į plokštumą visko išsaugoti neįmanoma: tenka rinktis, ar tiksliau rodyti plotą, formą, atstumą, ar kryptį.
Gerardo Merkatoriaus 1569 metais sukurta projekcija pirmiausiai saugojo kryptis ir kampus. Jūrininkui tai buvo didžiulis privalumas: pastovaus kompaso kurso liniją žemėlapyje buvo galima brėžti tiesiai. Tačiau už šią savybę sumokėta plotų vaizdų iškraipymu. Kuo teritorija arčiau ašigalių, tuo didesnė ji atrodo.
Todėl Grenlandija Merkatoriaus žemėlapyje gali pasirodyti beveik Afrikos dydžio, nors Afrika už ją didesnė maždaug keturiolika kartų. Kanada atrodo milžiniška, Europa – solidesnė, negu yra pagal tikrąjį plotą. Lygiai tas pats nutinka Rusijai, kurios didžioji teritorijos dalis driekiasi būtent aukštose šiaurinėse platumose.
Rusijos Federacijos plotas nuo JT balsavimo, žinoma, nepasikeitė. Kaip buvo maždaug 17,1 milijono kvadratinių kilometrų, taip ir liko. Afrika irgi fiziškai nepaaugo – jos plotas tebėra apie 30,4 milijono kvadratinių kilometrų. Pasikeitė tik jų atvaizdavimo plokščiame lape santykis.
„Equal Earth“ yra vienodo ploto projekcija: to paties mastelio plotai joje vaizduojami vienodai, nepriklausomai nuo geografinės platumos. Todėl Afrika vizualiai tampa didesnė, o Rusija, Kanada, Grenlandija ir Šiaurės Europa – mažesnės. Tiksliau tariant, niekas nepadidinamas ir nesumažinamas. Vieniems nuimami kartografiniai anabolikai, kitiems grąžinamos tikrosios proporcijos.
Esama vienos abejonės. Žemėlapį pataisyti galima matematika. Istorinių sąskaitų matematika viena neišsprendžia – ten jau prasideda politinis turgus.
Dalyje viešojo pasakojimo matematinis klausimas staiga virto moraline pjese. Afrika esą buvo sumažinta kolonijinių Vakarų, o dabar pagaliau atgauna deramą vietą. Europa ir Šiaurės Amerika joje tampa buvusiais kartografiniais privilegijuotaisiais. Tokiame siužete Rusijos paminėjimas būtų nepatogus: ji griauna patogią dviejų veikėjų schemą – kalti Vakarai ir jų nuskriausta Afrika.
Rusija juk irgi yra Europos bei Azijos šiaurėje, todėl Merkatoriaus projekcija jos vaizdą didina ypač smarkiai. Be to, Rusijos imperinė istorija, SSRS kolonijinė praktika, tautų deportacijos ir priverstinis darbas nelabai dera prie pasakojimo, kuriame istorinė kaltė rezervuojama tik Vakarams. Tad Rusija kartais paliekama už kadro: žemėlapyje ji sulieknėja, bet politiniame komentare – ne.
Tai nereiškia, kad kolonializmo ar vergijos istorija turi būti nutylima. Ji tikra, kruvina ir verta rimto aptarimo, kiuris greitai ir nesibags. Tačiau iš tikslesnio Afrikos dydžio žemėlapyje savaime neišplaukia nei teisinė kaltė, nei reparacijų suma, nei sąrašas žmonių, kurie šiandien privalėtų ją sumokėti.
Norint kalbėti apie kompensacijas, tektų atsakyti, kas konkrečiai nusikalto, kas yra nukentėjusysis, kas paveldėjo atsakomybę ir kas – teisę į išmoką. Be to, reikėtų atsiversti visą istorinę kasos knygą.
Afrikos valdovai (nuo genčių vadų iki imperatorių) ir pirkliai taip pat gaudė bei pardavinėjo žmones, arabų pasaulis turėjo ilgai veikusią vergų prekybos sistemą, o Rusijos imperijoje ir SSRS prievarta buvo ne atsitiktinumas, bet valdymo priemonė.
Tokios diskusijos galimos. Tik jos jau nėra kartografija. Tai istorijos, teisės, moralės ir dabartinės politinės galios derybos – kitaip tariant, politinis turgus. Žemėlapio projekcija gali parodyti tikresnį žemynų plotą, bet ji negali pati išrašyti sąskaitos ir parinkti jos mokėtojo.
Todėl klausimas „kodėl padidėjo Afrika, bet nesumažėjo Rusija?“ yra ne apie geografiją. Geografiškai Rusija naujajame vaizde sumažėjo taip pat. Klausimas yra apie pasakojimą: kodėl vienos tos pačios matematinės korekcijos dalis paverčiama istorinio teisingumo triumfu, o kita nutylima.
Atsakymas, regis, paprastas. Paminėjus Rusiją, pasaka apie vien Vakarų privilegiją subliūkšta. Paaiškėja, kad Merkatorius nebraižė nei NATO propagandos, nei kolonijinių reparacijų sąskaitos. Jis sprendė XVI amžiaus navigacijos uždavinį. O šiandien mes sprendžiame kitą: ar norime tikslesnio žemėlapio, ar patogesnės ideologinės iliustracijos.
Afrikai grąžintas jos plotas. Rusijai nuimtas kartografinis anabolikas. Tik antra žinia kažkodėl pasirodė ne tokia patogi. Apie tai beveik niekas nešnkeka.
Kodėl JTO niekas nešneka apie Rusijos imperializmą? Apie tai, kad ne tik laivais, bet ir sausuma, užšąlančiomis upėmis imąnoms pavergti bei iki šiol terorizuot, naikinti ištusas tautas? Afrikietis tapo didesnis, tad šiaurinės verogovės ir toliau lieka nesvarbios?
Rusijos kolonializmas be vandenyno
Istorikas, Lietuvos enciklopedijos straipsnių autorius ir buvęs VSD pareigūnas Imantas Melianas dar 2009 metais straipsnių cikle „Tautinė politika rusiškai“ išsamiai aprašė Rusijos vykdytą vidinę kolonizaciją.
Paradėkime nuo to: Erzių ir mokšių atvejis parodo visą jos technologiją: jų žemių užkariavimą ir suskaidymą, rusų kolonistų kėlimą, vietinių gyventojų stūmimą į rytus, rusifikaciją ir net dviejų skirtingų tautų administracinį suliejimą į Maskvai patogią „mordvių“ kategoriją.
Tai kolonializmas be palmių, plantacijų ir laivų. Vakarų kolonijas nuo metropolijų dažniausiai skyrė vandenynai, todėl jas nesunku atpažinti. Rusijos kolonijos buvo prijungiamos prie vientisa spalva nudažytos imperijos, o užkariautos tautos ilgainiui pradėtos vaizduoti kaip natūrali Rusijos valstybės dalis.
Todėl pradėjus kalbėti apie kompensacijas kolonizuotoms tautoms Rusija negali likti nuošalyje kaip tariamai antikolonijinė stebėtoja. Jos pačios sudėtyje tebėra tautų, kurių žemės buvo užkariautos, teritorijos suskaidytos, savivardžiai pakeisti administracinėmis etiketėmis, o kalbos ir tapatybė sistemingai stumtos iš viešojo gyvenimo.
Teisinis kompensacijų mechanizmas būtų atskiras ir sudėtingas klausimas. Tačiau istorinėje diskusijoje būtina bent jau sąžiningai įvardyti vaidmenis: Rusija čia yra ne vien galimų sąskaitų komentuotoja. Daugeliu atvejų ji pati būtų jų adresatė.
Rusijos kolonializmui nereikėjo laivyno. Jos kolonijos prasidėdavo ten, kur pasibaigdavo ankstesnė Maskvos siena.
Skaityti: Imantas Melianas, „Tautinė politika rusiškai 6 (Erziai ir mokšiai)“
https://www.tv3.lt/naujiena/uzsienis/tautine-politika-rusiskai-6-erziai-ir-moksiai-n237580
Šaltiniai:
Rengiant straipsnį ChatGtp patikrinio:
Reuters: UN approves resolution in support of map that shows Africa’s true size
Associated Press: UN General Assembly endorses a map that shows Africa more accurately
Equal Earth ir Merkatoriaus projekcijų palyginimas
The Washington Post: balsavimo rezultatai ir susilaikiusios valstybės
