Melanoma yra viena agresyviausių odos vėžio formų. Nors ji pasitaiko rečiau nei kitos odos vėžio rūšys, melanoma gali greitai išplisti į limfmazgius ir kitus organus, todėl ankstyvas ligos nustatymas yra ypač svarbus. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2022 m. pasaulyje buvo nustatyta apie 330 tūkst. naujų melanomos atvejų.
Straipsnyje aptariami pagrindiniai melanomos simptomai, ABCDE taisyklė, padedanti atpažinti įtartinus odos darinius, melanomos rizikos veiksniai, diagnostikos ir gydymo galimybės bei būdai, padedantys sumažinti ligos riziką.
Kas yra melanoma?
Melanoma – tai piktybinis odos navikas, išsivystantis iš melanocitų – ląstelių, kurios gamina odos pigmentą melaniną. Nors melanoma sudaro mažesnę dalį visų odos vėžio atvejų, ji gali greitai plisti į aplinkinius audinius, limfmazgius bei kitus organus.
Kokie melanomos simptomai?
„Melanoma ankstyvosiose stadijose ne visada sukelia aiškius simptomus, todėl svarbiausia atkreipti dėmesį į matomus odos pokyčius. Dažniausiai pirmasis melanomos požymis yra naujas odos darinys arba anksčiau buvusio apgamo pasikeitimas“, – sako privačios BIOFIRST klinikos Kaune gydytoja dermatovenerologė Sandra Bytautienė.
ABCDE taisyklė: kaip atpažinti melanomą?
ABCDE taisyklė padeda įvertinti odos darinius ir pastebėti pokyčius, kurie gali būti susiję su melanoma. Ši taisyklė remiasi penkiais pagrindiniais požymiais: odos darinio arba apgamo asimetrija, kraštais, spalva, skersmeniu ir kitimu laikui bėgant. ABCDE taisyklė nėra skirta savarankiškai diagnozuoti melanomą, tačiau gali padėti suprasti, kada odos darinį verta parodyti gydytojui dermatovenerologui.
A – Asymmetry (asimetrija). Įprastai gerybinis apgamas yra gana taisyklingos ir simetriškos formos – padalijus jį į dvi dalis, abi pusės būtų panašios. Melanomai būdingas darinys gali būti asimetriškas: viena jo pusė gali skirtis nuo kitos pagal formą, dydį ar pigmentacijos išsidėstymą.
B – Border (kraštai). Įtartino darinio kraštai gali būti netaisyklingi, nelygūs ar dantyti. Gerybiniai apgamai dažniausiai turi gana aiškias ir tolygias ribas, tačiau vien kraštų išvaizda nėra pakankama nustatyti, ar darinys piktybinis. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei apgamas, kuris anksčiau buvo taisyklingos formos, laikui bėgant pradeda keisti savo kontūrus.
C – Color (spalva). Įprastas apgamas dažniausiai pasižymi gana tolygia spalva, o melanomos atveju pigmentacija gali būti nevienoda. Tame pačiame darinyje gali būti matomi keli skirtingi atspalviai – nuo šviesiai ar tamsiai rudos iki juodos, pilkšvos, rausvos ar melsvos spalvos. Nerimą gali kelti ir pastebimas darinio patamsėjimas ar kitoks spalvos pasikeitimas laikui bėgant.
D – Diameter (skersmuo). Kitas svarbus požymis, vertinamas pagal ABCDE taisyklę, yra darinio dydis. Didesnis nei maždaug 6 mm apgamo skersmuo gali būti vienas iš melanomos požymių. Melanoma gali būti ir mažesnė nei 6 mm, todėl vien darinio dydžiu remtis negalima. Daug svarbiau stebėti, ar darinys nepradeda pastebimai didėti ar keistis.
E – Evolution (kitimas). Tai vienas svarbiausių ABCDE taisyklės požymių. Reikėtų atkreipti dėmesį į bet kokius naujus darinio pokyčius: jo dydžio, formos, spalvos ar paviršiaus pasikeitimą. Taip pat svarbūs naujai atsiradę simptomai, pavyzdžiui, niežėjimas, jautrumas, skausmas, kraujavimas, šlapiavimas ar šašų susidarymas. Jei darinys pradeda pastebimai skirtis nuo kitų apgamų, jį turėtų įvertinti gydytojas dermatovenerologas.
Svarbu nepamiršti, kad ne kiekvienas apgamas, atitinkantis vieną ar kelis ABCDE kriterijus, yra melanoma. Kai kurie gerybiniai apgamai taip pat gali būti netaisyklingos formos, didesni ar nevienodos spalvos. ABCDE taisyklė yra orientacinė ir padeda pastebėti galimus įtartino odos darinio požymius.
Kas didina melanomos riziką?
Melanoma gali išsivystyti bet kuriam žmogui, tačiau jos riziką gali didinti įvairūs veiksniai, tokie kaip odos tipas, ultravioletinių (UV) spindulių poveikis odai, didelis apgamų skaičius, genetinis polinkis ir susilpnėjusi imuninė sistema.
Šviesi oda ir kiti odos ypatumai
Melanomos rizika yra didesnė žmonėms, kurių oda yra šviesi, ypač jei ji greitai parausta saulėje, tačiau sunkiai įdega. Didesnį polinkį turi ir žmonės, turintys šviesius ar raudonus plaukus, šviesias akis bei daug strazdanų. Tokia oda turi mažiau melanino, kuris iš dalies apsaugo nuo ultravioletinių spindulių poveikio.
Didelę reikšmę turi ir ankstesni odos nudegimai, ypač vaikystėje ir paauglystėje. Intensyvus UV spindulių poveikis gali pažeisti odos ląstelių DNR, o ilgainiui šie pažeidimai gali prisidėti prie piktybinių ląstelių pokyčių. Todėl odą svarbu saugoti ne tik vasarą ar atostogų metu, bet ir kasdien, nes UV spinduliai odą veikia ištisus metus.
Didelis apgamų skaičius ir netipiniai apgamai
Didesnis apgamų skaičius yra vienas iš veiksnių, susijusių su didesne melanomos rizika. Ypač svarbūs yra netipiniai apgamai, dar vadinami displaziniais apgamais. Jie gali būti didesni nei įprasti apgamai, netaisyklingos formos, nevienodos spalvos ar turėti nelygius kraštus.
Paveldimumas ir šeimos istorija
Paveldimumas taip pat gali turėti įtakos melanomos išsivystymo rizikai. Žmonėms, kurių artimi giminaičiai yra sirgę melanoma, rizika susirgti šia liga gali būti didesnė nei tiems, kurių šeimoje melanomos atvejų nebuvo. Tai gali būti susiję tiek su paveldimais genetiniais pokyčiais, tiek su šeimoje dažniau pasitaikančiais rizikos veiksniais, pavyzdžiui, didesniu apgamų skaičiumi ar panašiu odos tipu.
Didesnį dėmesį reikėtų skirti atvejams, kai melanoma diagnozuota keliems artimiems šeimos nariams arba liga šeimoje pasireiškė jauname amžiuje. Nors paveldima melanoma nėra dažna, tam tikri genetiniai pokyčiai gali padidinti riziką susirgti šia liga.
Susilpnėjusi imuninė sistema
Didesnė melanomos rizika gali būti nustatoma žmonėms, kurių imuninė sistema yra nusilpusi dėl tam tikrų ligų arba vartojamų imunitetą slopinančių vaistų, pavyzdžiui, po organų transplantacijos.
Normali imuninės sistemos veikla padeda organizmui atpažinti ir pašalinti pakitusias, galimai vėžines ląsteles. Nusilpus imuninei sistemai gali sumažėti organizmo gebėjimas kontroliuoti tokių ląstelių atsiradimą ir dauginimąsi.
Kaip diagnozuojama melanoma?
Melanomos diagnozė nustatoma įvertinus odos darinį, jo išvaizdą ir struktūrą bei atlikus papildomus tyrimus. Svarbu suprasti, kad vien pagal apgamo išvaizdą ne visada galima tiksliai nustatyti, ar tai melanoma. Todėl pastebėjus įtartiną ar besikeičiantį odos darinį, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatovenerologą.
Gydytojo dermatovenerologo apžiūra ir dermatoskopija
Melanomos diagnostika prasideda nuo išsamios odos apžiūros. Gydytojas dermatovenerologas įvertina ne tik paciento nurodytą darinį, bet ir kitus odos pokyčius. Apžiūros metu vertinama darinių forma, simetrija, kraštai, spalva, dydis, paviršius ir pokyčiai, pavyzdžiui, jų didėjimas, spalvos ar formos pasikeitimas.
Vienas svarbiausių neinvazinių tyrimų yra dermatoskopija. Jos metu specialiu optiniu prietaisu – dermatoskopu – gydytojas dermatovenerologas gali detaliai įvertinti odos darinio struktūrą, pigmento pasiskirstymą ir kitus plika akimi sunkiai pastebimus požymius. BIOFIRST – pažangios medicinos ir estetikos klinika, išsiskirianti naujausiomis gydymo ir diagnostikos technologijomis vienoje vietoje, todėl pacientams prieinama tiksli ir šiuolaikiška odos darinių diagnostika. Toks tyrimas kaip dermatoskopija padeda gydytojui dermatovenerologui tiksliau atskirti gerybinius darinius nuo tų, kuriems reikalingas išsamesnis ištyrimas.
Histologinis tyrimas ir kiti diagnostiniai tyrimai
Įtariant melanomą, dažniausiai atliekama ekscizinė biopsija – įtartinas darinys pašalinamas kartu su aplinkiniais audiniais ir siunčiamas histologiniam tyrimui.
Patvirtinus melanomą, gali būti atliekami papildomi tyrimai, padedantys nustatyti ligos stadiją ir išsiaiškinti, ar navikas nėra išplitęs į limfmazgius ar kitus organus. Atsižvelgiant į ligos stadiją ir individualią situaciją, gali būti atliekami limfmazgių tyrimai bei vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar pozitronų emisijos tomografija (PET).
Diagnozavus melanomą, tolimesnių tyrimų planą ir gydymo veiksmus parenka gydytojas onkologas, įvertinęs individualią paciento situaciją.
Kaip gydoma melanoma?
Melanomos gydymas priklauso nuo ligos stadijos, naviko savybių, išplitimo, bendros paciento sveikatos būklės ir tam tikrų genetinių naviko pokyčių. Ankstyvosiose stadijose melanoma dažniausiai gydoma chirurginiu būdu, o pažengusios ligos atveju gali būti taikomas sisteminis gydymas – imunoterapija ar taikinių terapija. Kai kuriais atvejais derinami keli gydymo metodai.
Chirurginis gydymas
Chirurginis melanomos pašalinimas yra pagrindinis gydymo būdas, kai melanoma nustatoma ankstyvoje stadijoje ir nėra išplitusi į kitus organus. Operacijos metu pašalinamas pats navikas kartu su tam tikru aplinkinių sveikų audinių kraštu, siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo riziką.
Pašalintas audinys siunčiamas histologiniam ištyrimui. Jo metu įvertinamas melanomos tipas, naviko storis, įaugimo gylis ir kitos savybės, kurios padeda tiksliau nustatyti ligos stadiją bei spręsti dėl tolimesnio gydymo.
Kai kuriais atvejais gali būti vertinami ir sarginiai limfmazgiai – pirmieji limfmazgiai, į kuriuos galėtų išplisti naviko ląstelės. Jų ištyrimas gali padėti nustatyti, ar melanoma pradėjo plisti už pirminio naviko ribų.
Anksti nustačius melanomą, kai ji nėra išplitusi už pirminio naviko ribų, ir visiškai ją pašalinus, papildomo gydymo gali neprireikti. Vis dėlto pacientui gali būti rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją dermatovenerologą ir stebėti odos būklę.
Imunoterapija ir taikinių terapija
Pažengusios melanomos gydymui gali būti taikoma imunoterapija. Šis gydymo būdas padeda suaktyvinti paciento imuninę sistemą, kad ji geriau atpažintų ir naikintų vėžines ląsteles. Imunoterapija gali būti skiriama tiek išplitusiai melanomai gydyti, tiek tam tikrais atvejais po chirurginio gydymo, siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo riziką.
Kitas melanomos gydymo būdas yra taikinių terapija. Tai gydymas vaistais, kurie veikia konkrečius melanomos ląstelėse esančius genetinius pokyčius ir padeda slopinti naviko augimą. Ji skiriama tada, kai melanomos ląstelėse nustatomi tam tikri genetiniai pokyčiai, dėl kurių navikas gali nekontroliuojamai augti. Todėl prieš skiriant taikinių terapiją gali būti atliekamas naviko molekulinis tyrimas, kuriuo nustatoma, ar melanomos ląstelėse yra konkretus genetinis pokytis, į kurį gali būti nukreiptas gydymas.
Kaip sumažinti melanomos riziką ir kada kreiptis į gydytoją dermatovenerologą?
Nors ne visų melanomos rizikos veiksnių galima išvengti, dalį jų galima sumažinti. Vienas svarbiausių būdų mažinti melanomos riziką – saugoti odą nuo ultravioletinių (UV) spindulių. Ilgalaikis ir intensyvus UV poveikis gali pažeisti odos ląsteles, todėl rekomenduojama vengti nudegimų saulėje, nesideginti saulėje ir nesilankyti soliariumuose.
Būnant lauke svarbu daugiau laiko leisti pavėsyje, dėvėti odą dengiančius drabužius, skrybėlę ar kepurę ir naudoti apsaugą nuo saulės. Apsauga nuo UV spindulių svarbi ne tik vasarą – UV spinduliai odą gali pasiekti ir debesuotomis dienomis, todėl odą nuo jų svarbu saugoti visus metus.
Taip pat svarbu reguliariai stebėti savo odą ir atkreipti dėmesį į naujai atsiradusius ar besikeičiančius darinius. Stebint odos pokyčius reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į lengvai matomas kūno vietas, bet ir į galvos odą, nugarą, pėdas bei kitas sunkiau apžiūrimas vietas.
Į gydytoją dermatovenerologą reikėtų kreiptis pastebėjus naują neįprastą odos darinį arba bet kokius jau turimo apgamo pokyčius. Ypač svarbu nedelsti, jei darinys greitai keičia dydį, formą ar spalvą, tampa asimetriškas, pradeda niežėti, skaudėti, kraujuoti, šlapiuoti ar negyja. Tokiais atvejais gydytojas dermatovenerologas gali atlikti odos apžiūrą ir dermatoskopiją bei nuspręsti, ar reikalingi papildomi tyrimai.
„Nors melanoma yra viena agresyviausių odos vėžio formų, anksti nustačius ligą, gydymo galimybės ir rezultatai dažniausiai būna labai geri. Reguliarus odos stebėjimas, dėmesys besikeičiantiems dariniams ir profilaktinės odos patikros padeda laiku pastebėti įtartinus pokyčius. Jei pastebėjote naują ar pakitusį odos darinį, nedelskite kreiptis į gydytoją dermatovenerologą“, – sako gydytoja dermatovenerologė Sandra Bytautienė.
