Meras ir finansų ministras aptarė didžiuosius Kauno rajono projektus. Valerijus Makūnas įsitikinęs, kad Kauno rajone vykdomiems nacionaliniams infrastruktūros projektams reikia didesnio Vyriausybės dėmesio, todėl būtina ieškoti lankstesnių savivaldybių finansavimo ir skolinimosi galimybių bei teisingiau paskirstyti GPM dalį. Apie tai buvo kalbama penktadienį vykusiame susitikime su finansų ministru Taurimu Valiu.
Į pasitarimą Kauno rajono savivaldybėje taip pat atvyko Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė, Seimo nariai Šarūnas Šukevičius, Audrius Radvilavičius ir Laurynas Šedvydis.
V. Makūnas atkreipė dėmesį, kad Kauno rajonas sparčiai auga, todėl kartu su gyventojų ir investicijų skaičiumi didėja ir savivaldybės finansiniai poreikiai. Dalis įgyvendinamų projektų peržengia savivaldybės ribas – jie svarbūs viso regiono ekonomikai, Lietuvos pramonės konkurencingumui ir nacionaliniam saugumui.
Daugiausiai dėmesio susitikime buvo skirta Kauno LEZ susisiekimo infrastruktūrai, A1–A6 automagistralių jungčiai, Pelenių vandenvietės įrengimui, Kačerginės „Žibutės“ komplekso modernizavimui ir planuojamai nutiesti Kanalo gatvei Giraitėje.
Meras pabrėžė, kad Kauno LEZ plėtra sukuria vis didesnį infrastruktūros poreikį. Sunkusis transportas apkrauna gyvenamuosius kvartalus, formuojasi spūstys, tačiau automagistralių A1 ir A6 jungtys dar tik planuojamos. “Transporto jungčių reikia gyventojams, verslui ir šalies saugumui, todėl turime ieškoti sprendimų, kad prie tokios infrastruktūros finansavimo prisidėtų valstybė”, – kalbėjo meras.
Kitas Karmėlavos seniūnijos objektas – 21 mln. Eur vertės Pelenių vandenvietės projektas, gręžiniai, vandens gerinimo įrenginiai, siurblinės, rezervuarai ir 10,3 km vandentiekio linija, gavus pritarimą dėl paskolos, galėtų būti pradėtas įgyvendinti jau šį rudenį.
V. Makūnas tvirtino, kad Kačerginės „Žibutės“ rekonstrukcija ir modernizavimas būtų reikšminga investicija į viso regiono sveikatos infrastruktūrą. Šį projektą savivaldybė įgyvendina kartu su LSMU Kauno ligonine. Čia veiks vaikų ir suaugusiųjų reabilitacijos centras, SPA, numatyta įrengti baseiną. Preliminari statybų darbų vertė – 35–40 mln. Eur.
Planuojama nutiesti Kanalo gatvė Giraitėje sujungtų urbanizuotą teritoriją su automagistrale A1 ir padėtų sumažinti spūstis. Prie šio projekto prisideda Krašto apsaugos ministerija.
„Savivaldybės turi būti skatinamos investuoti, o ne stabdomos dėl pernelyg siaurų skolinimosi taisyklių. Jeigu projektas yra būtinas, finansiškai pagrįstas ir jo vertė siekia dešimtis milijonų eurų, reikėtų suteikti galimybę investiciją paskirstyti per ilgesnį laikotarpį, ypač kai kalbame apie infrastruktūrą, kuri tarnaus ne vienai kartai“, – kalbėjo V. Makūnas.
Meras pastebėjo, kad Kauno rajone kuriasi daug verslo, gyventojų skaičius metų pradžioje perkopė 120 tūkst., o atlyginimų vidurkio dydis yra trečias Lietuvoje, tačiau dabartinė GPM paskirstymo metodika nepakankamai atspindi savivaldybės teritorijoje veikiančių įmonių kuriamą vertę ir augančius gyventojų poreikius. „Manau, kad šie faktoriai turėtų atsispindėti ir savivaldybei tenkančioje GPM dalyje“, – įsitikinęs V. Makūnas.
T. Valys patikino, kad šalies finansų inžinerijai bus skiriamas išskirtinis dėmesys ir akcentavo regionų plėtros reikšmę. ”Tai svarbus šalies ekonominio ir socialinio stabilumo faktorius, o Kauno rajonas yra puikus pavyzdys, kaip galima eiti šiuo keliu“, – kalbėjo ministras. Vėliau T. Valys su komandos nariais nuvyko į finansų ministerijai pavaldžią Giraitės ginkluotės gamyklą, kur buvo pristatyti šios įmonės plėtros planai.
