Pirmoji ponia Kijeve rėžė tokią kalbą.
„Garbūs svečiai, brangūs kolegos,
Дорога Олено, брати та сестри українці!
„Духом не впадеш, силою взяти не зможуть.”
Dvasia nepalūši, jėga nepaims.
Šiandien čia, Kijeve, pasaulis tampa herojiškos, suverenios tautos stojiškos ir nepalaužiamos valios liudininku. Švenčiame brangią Ukrainos Nepriklausomybės dieną.
Tų, kurie gina savo Tėvynės laisvę, nenugalima dvasia yra jėga, kurios negali įveikti net didžiausių imperijų armijos.
Kiekvieno iš mūsų pasipriešinimas agresijai yra svarbus.
Kiekvieno žmogaus atsparumas ir pasiryžimas ginti teisingumą, humanistinius principus bei demokratines vertybes yra svarbūs.
Kiekvienas iš mūsų, kiekvienas doras gynėjas, yra galingas kovotojas už teisingumą.
Jūs ir jūsų asmeninė pozicija yra svarbūs.
Kelias į teisingos pergalės šlovę – tai visuomenės atsparumo dvasia ir pasiryžimas ginti tikrąsias vertybes.
Norėčiau pasidalyti faktu iš savo šalies kovos už laisvę istorijos. Pirmasis viešas protestas prieš Lietuvos sovietų okupaciją 1940 m. kilo iš tūkstančių Lietuvos mokytojų.
Tos okupacijos vasaros pabaigoje marionetinė vyriausybė sušaukė juos į Kauno sporto halę. Okupantai pareikalavo, kad nuo naujųjų mokslo metų mokytojai pradėtų diegti savo mokiniams „sovietinę dvasią“. Tačiau užuot paklusę, Lietuvos mokytojai vieningai pakilę užgiedojo ne režimo himną – ne jo ideologinį įrankį, – o nepriklausomos Lietuvos himną „Tautišką giesmę“.
Tuo metu daugelis Lietuvos mokytojų taip pat buvo šauliai – Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Tai buvo didžiausia ir populiariausia pilietinė organizacija tarpukario Lietuvoje.
Šaulių sąjungą įkūrė senos lietuviškos šeimos palikuonis ir dvarininkas Vladas Putvinskis. Jis karštai propagavo ypatingą Tėvynės gynybai įsipareigojusio šaulio etiką. Šaulys turi ne tik stiprinti valią ir kūną, bet ir šviestis bei šviesti kitus – spindėti visuomenei. „Šaulių sąjunga turi ugdyti dvasios aristokratus“, – sakė šaulių įkūrėjas ir pirmasis vadas.
1923 m. nepriklausomos Ukrainos atstovas Kupčenka, kalbėdamas Lietuvos šaulių sąjungos suvažiavime, pabrėžė nepalaužiamos ir nenugalimos dvasios vienybę: „Mus vienija šauliška dvasia, kuri tikrai gyva ir ukrainiečių tautoje.“
Ir ji išliko gyva.
Kultūrinė ir patriotinė Šaulių sąjungos veikla buvo tokia pati svarbi kaip ir pasirengimas ginkluotai gynybai. Visoje šalyje buvo pastatyti 85 šaulių namai, veikė 139 chorai, 126 pučiamųjų orkestrai, 114 sporto klubų, 332 bibliotekos, 15 teatrų, 414 vaidintojų trupių. Tankus Šaulių sąjungos būrių tinklas tarpukario Lietuvoje vienijo iš viso 154 tūkstančius moterų ir vyrų – įspūdingas skaičius ne tik Lietuvai, bet ir visai tuometei Europai.
Mes neatidavėme okupantams savo sielų.
Nors 1940 m. sovietai užgrobė mūsų šalį, mes niekada nepraradome to, kas svarbiausia. Aukštas tautinės sąmonės ir idealų kultūrinis lygis, visuomenės atsparumas blogiui – visa tai įkūnija šaulių mąstyseną. Ji išliko gyva. Taip pat išliko gyvas įsitikinimas, kad reikia ginti padorų, orų ir kokybišką gyvenimą, socialinės brandos kultūrą ir Vakarų Europos civilizacines vertybes.
Tai įkvėpė Lietuvos visuomenę ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui sovietinei okupacijai po Antrojo pasaulinio karo. Tai padėjo mums atsilaikyti prieš ideologinę ir sisteminę priespaudą, išgyventi siaubingas tremtis į Sibirą ir formuoti mūsų tautinį pasipriešinimo DNR. Šaulių idealai, jų tikėjimas ir kilni dvasia mus visus išmokė nepasiduoti, ištverti ir toliau augti nors ir sunkiais laikais.
1988 m. tautos laisvės siekis davė pradžią Sąjūdžiui. 1990 m. atkūrėme nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Būtent todėl pabrėžiame žodį „šauliai“, kuris Lietuvoje simbolizuoja ilgametę pilietinės visuomenės ir atsakomybės tradiciją – nuolatinį piliečių pasiryžimą ginti savo laisvę ir nepriklausomybę.
Šiandien Lietuvos šaulių sąjunga – nuolat auganti, laisvės gynimui pasišventusi sąmoningų piliečių organizacija ir pilietinė iniciatyva.
Istorija moko mus, kad šiandienos sudėtingoje realybėje trys žodžiai turi gilią prasmę: šauliai, vienybė ir humanistinė kultūra. Norėčiau pakalbėti apie Lietuvos stiprybę – jos žmones – ir apie visuomenės, kurią siekiame sukurti, principus:
Mes negriauname.
Mes neplėšiame.
Mes neprievartaujame.
Mes kuriame.
Mes siekiame sėkmės.
Ir mes mūru stojame už Gyvybę.
Kaip Lietuvos pirmoji ponia, valstybės vadovo – Lietuvos Prezidento – sutuoktinė, asmeniškai didžiuojuosi galėdama ginti mūsų nepriklausomos valstybės tikslus ir kiekvienu savo žingsniu saugoti tai, kas mūsų gyvenime išties svarbu:
mūsų vaikų, šeimų ir bendruomenių laimę; mūsų nepriklausomos valstybės klestėjimą ir gerovę.
Visa, kas yra priešinga karui, agresijai, naikinimui, įkūnija mus – Lietuvos žmones. Esame įstatymus gerbianti ir garbę ginanti tauta. Mes statome, kuriame, saugome. Mes visada pakylame. Ir mes palaikome Ukrainą – teisingumą ir gyvybę.
2014 m. šauliai įkūrė oficialų savo organizacijos padalinį – Lietuvos šaulių sąjungos paramos Ukrainai grupę. Ši grupė siekia stiprinti visuomenių ir bendruomenių atsparumą, renka ir perduoda pagalbą didvyriams, padeda Ukrainos žmonėms, gydomiems Lietuvoje, remia vaikus ir kuria švietimo programas jaunimui.
Mūsų vienybės ir tautinio atsparumo stiprybės, padedančios pasipriešinti blogio imperijai, šaknys glūdi mūsų istorijoje ir tai gyvybiškai svarbu šiandienos žiaurioje realybėje.
Tai, kas mus skiria nuo agresorių, yra mūsų mąstysena, tikslai ir siekiai. Tai – mūsų, kaip visuomenės, dvasia ir kūrybinis potencialas. Tai – mūsų valstybinio mąstymo tradicija, atsispindinti reikšmingame žodyje „šauliai“.
Tad tegul žodis „šauliai“ ir toliau mus visus įkvepia ginti žmoniją ir laikytis šventos pareigos saugoti mūsų protėvių išmintį ir mūsų Tėvynes.
Susivieniję stokime už Gyvybę.
„Духом не впадеш, силою взяти не зможуть.“
Dvasia nepalūši, jėga nepaims.
Slava Ukraini!”
