Dirbtinio intelektas (DI) intelekto eroje vertėjai susitelkė į teksto poveikio kūrimą. Taip į mokslininkų ir robotų tarpusavio pašnekesius (nuoroda į straipsnį žemiau) reaguoja vertėja – žmogus.

Diana Guogienė (Vertėjų biuras Magistrai).
Tai, ką pasakoja docentė D. Maumevičienė, filologams savaime suprantama. Technologijų bendrovės sukūrė puikų produktą ir, savaime aišku, jį kaip įmanydamos reklamuoja.
Susijęs tekstas:
DI gali versti, bet ar geba suprasti? Kauno docentės nuomonė (papildyta robotų replikomis)
Taip visuomenei susidarė įspūdis, kad mašinos visavertiškai pakeis vertėjus ir pasaulis dėl to nė kiek nenukentės.
O dabar prasikrapštykime akis ir pažiūrėkime be reklamos filtro. Vertimas – ne kas kita, kaip tekstinis kūrinys. Jis viso labo turi kiek kitokią paskirtį negu originalas. Vertimo paskirtis – ištransliuoti gautą žinią užsienio auditorijai. O visais kitais atžvilgiais jis toks pat literatūrinis tekstas, tad taip jį ir vertinkime.
Kaip jums patiktų skaityti knygas ar naujienų straipsnius, kuriuos neribotais kiekiais generuoja DI? Kurių žmonės net neperžiūri? Atsiverčiate naujienų portalą, o ten gausybė DI prikurto turinio – be atodairos į tai, kiek skaitytojams tai aktualu, kiek informacija objektyvi ir kiek tvarkingai surašyta. Reakciją numatyti nesunku – atmetimas ir „daugiau niekuomet ten negrįšiu“. Net jeigu primokėtų – vis tiek neskaitysiu.
Lygiai taip pat ir su knygomis. Kaip jums patiktų skaityti knygas, kurios privarytos tekstinio šlamšto? – Bet juk taip pigiau? Tokias knygas būtų galima kurti neribotais kiekiais, jos nieko nekainuotų – bet vis tiek niekas norėtų jų nė atsiversti.
Nesvarbu, kiek pasistūmėjo technologijos kurdamos tekstus. Pirmiausia mes iš jų siekiame to nematerialaus antstato, vadinamo prasme. Eroje, kai DI tekstus generuoja tarsi nesustojantis gėrybių malūnėlis, paskendęs jūros dugne, žmogaus suteikta prasmė ir sužmogintos poveikio priemonės tampa dar aktualesnės negu anksčiau. Norėdamas pasiekti skaitytoją, turėsi įveikti tą triukšmo foną, kurį sukelia DI šlamšto srautai. Todėl tekstas – nesvarbu originalas ar vertimas – turi būti itin žmogiškas, kad pasiektų skaitytoją. O tai reiškia, kad teksto kūrėjas turi prie jo gerokai pasėdėti, pridėti proto ir širdies.




























