Rusijai tęsiant agresiją prieš Ukrainą, pastarajai ginantis, padėtis vis toliau kaista. Sugriautas Rusijai strategiškai svarbus Kerčės tiltas, o okupantai paleido į Kijivą bemaž rekordinį kiekį raketų ir dronų. Kremlius savo agresiją grindžia neva jam gresiančiu NATO pavojumi. Nprs NATO į rytus plėtėsi tik todėl, kad naujos Rusijos agresijos bijojo ir, kaip rodo Ukrainos atvejis, pagrįstai.
Kelias į NATO ir Rusija
„Kyjivas, lapkričio 21 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį žurnalistams sakė dar nematęs rašytinių įsipareigojimų, kuriuose būtų išdėstyta, kaip veiktų siūlomos NATO tipo saugumo garantijos Ukrainai,” – skamba agentūros pranešimas.
Toka įvykių eiga nestebina. Tikrosios NATO garantijos ne taip paprastai gaunamos, kaip ir narystė.
Šią savo poziciją V. Zelenskis išsakė po to, kai JAV pasiuntinys Jaredas Kushneris per lapkričio 19 d. Berlyne vykusias derybas su Europos lyderiais pareiškė, kad Vašingtonas neatmeta galimybės suteikti Ukrainai saugumo garantijas pagal NATO sutarties 5-ajame straipsnyje įtvirtintą kolektyvinės gynybos principą.
Atsakydamas į naujienų portalo „Kyiv Independent“ klausimą, V. Zelenskis sakė, kad Ukrainai vis dar reikia aiškumo, kokius konkrečiai įsipareigojimus apimtų siūlomos garantijos, panašios į numatytąsias NATO 5-ajame straipsnyje.
„5-asis straipsnis reiškia kolektyvinę gynybą. Ukrainai kol kas neaišku, kas konkrečiai priklausytų šiai sąjungai, kaip ji mus gintų ir ar būtų pasirengusi atremti agresorę“, – sakė V. Zelenskis.
NATO sutarties 5-ajame straipsnyje įtvirtintas kolektyvinės gynybos principas, pagal kurį visos Aljanso narės privalo nedelsdamos suteikti pagalbą užpultai sąjungininkei. Nuo pat NATO įkūrimo šis straipsnis yra Aljanso saugumo sistemos pagrindas.
„Atsakymai negali būti vien žodžiai, kad ir kaip gražiai jie skambėtų, pavyzdžiui, kai sakoma, kad, žinoma, niekas jūsų nepaliks. Visa tai turi būti įforminta raštu. Kol kas tokių rašytinių įsipareigojimų nemačiau“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad bet kokios garantijos turi galioti ir pasibaigus JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencijai.
„Mums reikia garantijų ne dvejiems metams, o, pageidautina, visam laikui. Bent jau keliems dešimtmečiams“, – sakė jis.
Prezidentas pakartojo, kad narystė NATO išlieka pageidaujama Ukrainos saugumo garantija. Jo teigimu, įstojimas į Aljansą ne tik sustiprintų NATO, bet ir sumažintų Ukrainos gynybos išlaidas.
Pasak jo, netapusi NATO nare, Ukraina turėtų išlaikyti maždaug milijono karių kariuomenę, turėti pakankamai orlaivių, artilerijos, raketų ir oro gynybos pajėgumų, kad galėtų savarankiškai apsiginti.
„Visa tai tikrai bus, jei Ukraina taps NATO nare, tačiau visiems tai neabejotinai kainuos pigiau“, – sakė V. Zelenskis.
Vis dėlto jis pripažino, kad Ukrainos narystės perspektyvos tebėra neaiškios, o sprendimas priklausys nuo to, kaip ir kada baigsis Rusijos pradėtas karas.
Per 2024 m. Vašingtone vykusį NATO viršūnių susitikimą Aljanso šalys dar kartą patvirtino Ukrainos kelią į narystę, tačiau norint ją pakviesti būtinas visų narių sutarimas. Kol kas tokio sutarimo nėra.
Čia primintina, kad „kelio patvirtinimas” garantijų ir įsipareigojimų laike – neduoda. Lietuva, su niekuo nekariaudama, beldėsi į aljanso duris dešimt metų.
Prancūzija: NATO 5-ajam straipsniui prilygstančios garantijos Ukrainai reikštų narystę Aljanse
„Jei sakote, kad suteikiate Ukrainai garantijas, panašias į numatytąsias NATO 5-ajame straipsnyje, nėra reikalo viską komplikuoti – tai reiškia, kad Ukraina įstoja į NATO“, – žurnalistams sakė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas.
Pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį, užpuolus vieną Aljanso narę, kitos narės įsipareigoja suteikti jai pagalbą.
Tumpo norai
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pareiškė Europos ir Ukrainos pareigūnams, kad norėtų, jog taikos susitarimas tarp Ukrainos ir Rusijos būtų pasiektas iki 2027 m. sausio pradžios, dar prieš demokratams perimant JAV Kongreso kontrolę.
Tai leidiniui „Financial Times“ (FT) sakė keturi su derybomis susipažinę šaltiniai, informuoja „Ukrinform“.
D. Trumpo specialieji pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris po aštuonių mėnesių pertraukos šį mėnesį Abu Dabyje atnaujino derybas su Ukraina ir Rusija. D. Trumpas šią savaitę Kinijoje taip pat susitiko su Vladimiru Putinu. Po susitikimo jis teigė, kad Rusijos lyderis esą aiškiai parodė, jog Maskva „pasirengusi taikai“.
Pasak FT šaltinių, J. Kushneris ir S. Witkoffas pastarosiomis dienomis taip pat surengė virtinę susitikimų su Rusijos, Ukrainos ir Europos pareigūnais Maskvoje, Dubline ir Berlyne. Juose pabrėžta būtinybė paspartinti pastangas pasiekti susitarimą.
„Amerikiečiai daro didelį spaudimą, be to, nerimaujama, kad norint priartėti prie susitarimo Ukrainai tektų padaryti daug nuolaidų“, – po susitikimo su J. Kushneriu ir S. Witkoffu sakė vienas Europos pareigūnas.
Siūlomas terminas sustiprino Kyjivo nuogąstavimus, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gali būti spaudžiamas sutikti su Maskvai palankiu susitarimu dar prieš demokratams perimant Kongreso kontrolę, teigė aukšto rango Ukrainos pareigūnas.
„Trumpui patinka Putinas ir jis nori viską užbaigti iki sausio“, – laikraščiui tvirtino šaltinis. Anot pareigūno, Rusija galėtų išsiderėti „palankesnes sąlygas“, jeigu susitarimas būtų pasiektas iki sausio.
Nors D. Trumpas turi plačius įgaliojimus vykdyti taikos derybas, Kongreso demokratai siekia pasitelkti teisėkūros priemones, kad sustiprintų paramą Ukrainai ir įvestų naujas sankcijas Maskvai. Jie taip pat pažadėjo sustiprinti D. Trumpo užsienio politikos ir S. Witkoffo bei J. Kushnerio verslo interesų priežiūrą.
Jungtinės Valstijos dar nepareikalavo konkrečių Ukrainos nuolaidų Rusijai. Tuo metu V. Putinas ketvirtadienį po susitikimų su D. Trumpu ir Kinijos prezidentu Xi Jinpingu Šendžene paragino Ukrainą ir jos sąjungininkes Europoje sutikti su „kompromisais“ ir pripažinti „realybę“. Maskvos reikalavimai apima Donbaso teritorijų perdavimą, Ukrainos atsisakymą siekti narystės NATO ir jos ginkluotųjų pajėgų apribojimą.
Pasak dviejų JAV pareigūnų, D. Trumpo administracijos atstovai užsiminė, kad JAV prezidentas kitą mėnesį Majamyje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime galėtų aptarti karo užbaigimo būdus su Europos lyderiais. Tačiau vienas aukšto rango Prancūzijos pareigūnas pareiškė, kad G20 susitikime derybų dėl Ukrainos su Europos lyderiais nebus, nes Ukraina nebuvo pakviesta.
D. Trumpas pakvietė V. Putiną dalyvauti viršūnių susitikime, tačiau Rusijos lyderis dar nepasakė, ar vyks į Majamį.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnas pavadino D. Trumpo administracijos veiksmus „aiškiu pasirinkimu“ padėti Rusijai išsiderėti palankesnes taikos susitarimo sąlygas.
Anot dviejų su Kremliaus planais susipažinusių asmenų, Rusija ketina būsimais oro smūgiais didinti spaudimą Ukrainai būsimose derybose. Todėl mažai tikėtina, kad Maskva sutiks greitai sudaryti susitarimą.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, V. Zelenskis po „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo Berlyne surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo sparta labai priklausys nuo Jungtinių Valstijų pasiryžimo daryti spaudimą Kremliui.
Per Rusijos ataką Kyjivo srityje apgadintas daugiabutis
Per Rusijos dronų ataką Ukrainos Kyjivo srities Vyšhorodo rajone apgadintas penkių aukštų daugiabutis gyvenamasis namas. Gelbėtojai evakavo gyventojus.
„Per priešo dronų ataką Vyšhorodo rajone apgadintas penkių aukštų gyvenamasis namas. Kilo gaisras, sunaikinti butai visuose penkiuose aukštuose. Gelbėtojai evakuoja gyventojus“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
Sprogimas taip pat apgadino netoliese esančią parduotuvę ir vaikų darželį.
Vėliau T. Tkačenka pranešė, kad buvo sužeisti du žmonės.
„Paauglys patyrė daugybinius rankos sužalojimus skeveldromis ir buvo paguldytas į ligoninę. 22 metų moteris patyrė pjautinius pėdos sužalojimus – medikai jai suteikė pagalbą įvykio vietoje“, – teigė jis.
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba (SES) socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad Dymero gyvenvietėje esantis pastatas apgriuvo nuo pirmojo iki penktojo aukšto, o po griuvėsiais gali būti įstrigę septyni žmonės.
Gelbėtojai evakavo devynis žmones, tarp jų vieną vaiką.
Informacija apie žuvusiuosius ir sužeistuosius nuolat tikslinama.
Toliau vykdomi gelbėjimo darbai, šalinamos sugriuvusios konstrukcijos ir ieškoma žmonių.
Zelenskis pareiškė, kad Putinas yra „žudikas“, Trumpui pavadinus jį savo „draugu“

Kyjivas, lapkričio 21 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį parodytame interviu pavadino Vladimirą Putiną „žudiku“, JAV prezidentui Donaldui Trumpui prieš tai pavadinus Rusijos lyderį savo „draugu“.
„Mums jis yra priešas ir, žinoma, mums jis yra žudikas. Manau, kad daugumai pasaulio žmonių jis taip pat yra žudikas“, – transliuotojui CNN pareiškė V. Zelenskis, atsakydamas į klausimą apie D. Trumpo pasisakymą apie V. Putiną.
D. Trumpas ir V. Putinas trečiadienį Kinijoje surengė susitikimą – pirmąjį nuo 2025 m. rugpjūčio. Jo metu D. Trumpas pavadino V. Putiną savo „draugu“.
Penktadienį per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas gyrė savo santykius su V. Putinu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.
„Palaikau fantastiškus santykius su Putinu. Tai labai gerai. Palaikau fantastiškus santykius su prezidentu Xi. Tai gerai, ir dėl to mūsų šalis yra saugi“, – tvirtino D. Trumpas.
Paklaustas, ar mano, kad V. Putinas yra JAV draugas, D. Trumpas sakė negalįs „kalbėti Amerikos vardu“, tačiau pridūrė, kad jų „labai geri santykiai (…) suteikia mums daug papildomos stiprybės“.
V. Putino pajėgos 2022 m. vasarį pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, įžiebusią pražūtingą karą, per kurį, anot skaičiavimų, žuvo šimtai tūkstančių žmonių.
Valdant prezidentui Joe Bidenui, Vašingtonas buvo pagrindinis Kyjivo rėmėjas, tačiau D. Trumpas po sugrįžimo į valdžią praėjusių metų pradžioje gerokai sumažino karinę paramą Ukrainai.
Ukraina: per parą Rusijos kariuomenė neteko 2 310 karių
Kyjivas, lapkričio 22 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, iki šių metų lapkričio 22 d. Rusijos kariuomenės personalo nuostoliai pasiekė maždaug 1 637 170 karių, iš jų 2 310 – per pastarąją parą.
Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
Ukrainos duomenimis, Rusija taip pat neteko iš viso 12 487 tankų (+2 per parą), 25 923 šarvuotųjų kovos mašinų (+39), 52 661 artilerijos sistemos (+66), 2 295 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+6), 1 767 oro gynybos sistemų, 452 lėktuvų, 356 sraigtasparnių, 3 209 antžeminių robotizuotų sistemų (+6), 616 803 operatyvinio ir taktinio lygmens bepiločių orlaivių (+1 392), 5 278 sparnuotųjų raketų, 35 karo laivų ir katerių, dviejų povandeninių laivų, 178 062 transporto priemonių ir degalų cisternų (+243) bei 4 925 specialiosios technikos vienetų (+4).
Duomenys apie Rusijos nuostolius yra tikslinami.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 21 d. 22.00 val. duomenimis, fronte buvo įvykę 116 kovinių susirėmimų, o Pokrovsko ir Kostiantynivkos kryptimis Rusijos pajėgos apie 25 kartus puolė Ukrainos pozicijas.
Zelenskis: Krymo tiltas, kuriuo Putinas gabena ginkluotę, neišliks
Atsakydamas į žurnalisto pastabą, kad V. Putinas pastatė Krymo tiltą kaip nuolatinės Krymo priklausomybės Rusijai simbolį, V. Zelenskis paragino žmones nekreipti dėmesio į tokius pareiškimus. Jis pabrėžė, kad Krymas tebėra laikinai okupuota Ukrainos teritorija, o nuo 2014 m. vykdomi V. Putino veiksmai rodo visišką nepagarbą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui.
Jis pakartojo, kad Ukraina ir toliau reaguos į Rusijos atakas prieš Ukrainos objektus, įskaitant tiltus, ir perspėjo, jog Krymo tiltas galiausiai neliks nepaliestas. Prezidentas pareiškė viltį, kad Ukraina ras diplomatinį būdą karui užbaigti, tačiau pabrėžė, jog šį tikslą šalis pasieks arba diplomatinėmis, arba karinėmis priemonėmis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina niekada nepripažins Rusijos okupuotų teritorijų Rusijos dalimi ir nesutiks su tolesniu jų militarizavimu. V. Zelenskis pažymėjo, kad V. Putinas Krymo tiltą naudoja dideliems ginklų kiekiams į okupuotas Ukrainos teritorijas gabenti, ir pridūrė, jog Ukraina į tai atsižvelgs atsakydama į Rusijos veiksmus.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, lapkričio 19 d. naktį Kerčės tiltas vėl buvo atakuotas. Po atakos geležinkelių eismas tiltu buvo sustabdytas.
Vėliau tą pačią dieną po Berlyne vykusio „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas naujausią Kerčės tilto apgadinimą pavadino aiškiu perspėjimu Rusijai ir jos silpnumo įrodymu.
***
Lenkijoje baigtos apžiūrėti įtariamų Rusijos raketų kritimo vietos
Varšuva, lapkričio 22 d. (PAP-ELTA). Lenkijos prokuratūra baigė tyrimo darbus dviejose įtariamose Rusijos raketų kritimo vietose. Prokuratūros atstovas Marcinas Kozakas šeštadienį socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad surinkti ir apsaugoti visi kriminalistiniams tyrimams reikalingi įkalčiai bei Rudniko vietovėje aptikto objekto fragmentai.
Jis pridūrė, kad apžiūra taip pat baigta rytinėje Lenkijos dalyje esančioje Novy Lipoveco vietovėje, kur tyrėjai aptiko kito neatpažinto skraidančio objekto varomosios ir valdymo sistemos komponentų. Tuo metu darbai pietryčių Lenkijoje esančioje Molodyčo vietovėje naktį buvo sustabdyti ir turėtų būti tęsiami sekmadienio rytą.
M. Kozakas nurodė, kad Novy Lipoveco vietovėje objekto paliktas krateris buvo gerokai mažesnis už tą, kurį suformavo liepos 30 d. Tarnavos-Kolonijos vietovėje nukritusi Rusijos sparnuotoji raketa Ch-101.
„Surinkome komponentus, kurie leidžia Karo policijos laboratorijos ekspertams įvykio vietoje padaryti tam tikras preliminarias išvadas, tačiau mes turime gauti oficialią eksperto išvadą, o ne įvykio vietoje dirbančio eksperto žodinį vertinimą“, – sakė M. Kozakas ir atsisakė spėlioti apie objektų kilmę.
Penktadienį trys neatpažinti objektai nukrito skirtingose rytinės ir pietrytinės Lenkijos vietovėse. Novy Lipovece vienas objektas nukrito lauke netoli miško ir užsidegė, o miške netoli Rudniko buvo aptikta kito objekto nuolaužų. Trečias objektas nukrito neužstatytoje teritorijoje Molodyčo vietovėje, maždaug už 280 metrų nuo negyvenamo poilsinio namelio. Pranešimų apie sužeistus žmones negauta.
Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas penktadienį pareiškė, kad per naktinius Rusijos išpuolius prieš Ukrainą į Lenkijos oro erdvę greičiausiai įskrido dvi Rusijos raketos ir vienas dronas.
Pasak jo, prie Novy Lipoveco nukritęs objektas greičiausiai buvo Rusijos sparnuotoji raketa Ch-101, o prie Rudniko aptiktos nuolaužos taip pat galėjo būti raketos dalys. Tuo metu Molodyče galėjo nukristi reaktyvinis dronas.
Karo policija paragino gyventojus neliesti ir nejudinti jokių neatpažintų objektų, o pasišalinti iš teritorijos ir pranešti skubiosios pagalbos tarnyboms.
ELTA
Susiję tekstai:
NKVC dėl Kaliningrado: Lietuvos karinės oro pajėgos jokių dronų nefiksavo
Ateikite, mano Tėvo palaimintieji“ (Mt 25, 34) Kristaus Karaliaus iškilmė




























