Siekdama užkamšyti kitų metų biudžeto skyles, valdžia planuoja didinti mokesčius, tarp jų – papildomai, nei jau numatyta, kelti akcizus alkoholiniams gėrimams. Tačiau daugiau akcizų ir PVM pajamų iš alkoholinių gėrimų gali sulaukti mūsų kaimynės – Latvija ir Lenkija. Jų prekybininkai tam jau ruošiasi: pasienyje plečiamos specializuotos alkoholio parduotuvės ir planuojamos naujos, laukiančios Lietuvos pirkėjų ir jų pinigų.

Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos (LAGGIA) vadovas Mantas Zakarka
Ieškodama papildomų pajamų 2027 m. biudžetui, valdančioji koalicija paskelbė ketinanti sparčiau didinti alkoholio ir tabako akcizus. Premjero teigimu, padidinus šiuos mokesčius būtų galima surinkti apie 20 mln. eurų papildomų pajamų.
Tačiau Seimas jau yra patvirtinęs alkoholio akcizų tarifus 2025–2027 m. Juos nustatant jau buvo siekiama surinkti daugiau pajamų, mažinti alkoholio prieinamumą ir didinti krašto apsaugos finansavimą. O dabar valdžia persigalvojo. Tai signalas visam verslui: net iš anksto sutartos ir įstatymu įtvirtintos taisyklės gali būti netikėtai pakeistos. Ar tai reiškia, kad valstybės duotu žodžiu nebegalima pasikliauti?
Beje, dar rugsėjo pradžioje premjeras pareiškė, kad Vyriausybė neturi planų didinti mokesčių, o nepraėjus trims mėnesiams matome, kaip šiuos žodžius keičia nauji mokesčių didinimo planai.
Pasienyje kyla naujos parduotuvės Lietuvos pirkėjams
Stipriųjų gėrimų akcizas Lietuvoje maždaug 50 proc. didesnis nei Latvijoje ir 63 proc. didesnis nei Lenkijoje. Papildomas jo didinimas dar labiau skatintų Lietuvos pirkėjus apsipirkti pas kaimynus.
Palyginkime, kiek Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse gali kainuoti toks pat 0,7 litro 40 proc. stiprumo viskio butelis. Vien dėl akcizo ir jam tenkančio PVM skirtumo toks pat butelis Latvijoje dabar gali kainuoti 3,54 euro pigiau, o Lenkijoje – net 4,09 euro pigiau. Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje šiam buteliui tenkanti akcizo ir PVM suma padidės dar 1,36 euro. Prie didesnių mokesčių prisidėtų ir augančios degalų bei kitos kainos, taip pat didesnės minimaliosios algos lemiamos sąnaudos.
Prekybininkai jau ruošiasi priimti daugiau pirkėjų iš Lietuvos. Latvijos pusėje, netoli Lietuvos sienos, statoma didelė specializuota alkoholio parduotuvė, o Lenkijos pasienyje planuojamos bent dvi naujos prekybos vietos. Pigesnių gėrimų ieškantiems žmonėms apsipirkti taps dar patogiau – užteks kirsti sieną.
Svarbu suprasti, kad pigesnių degalų, maisto ar kitų būtiniausių prekių į Lenkiją nuvažiavęs žmogus kartu įsigyja ir pigesnių alkoholinių gėrimų. Dažnai perkama didesniais kiekiais, apsirūpinant ir ateičiai.
Vartotojų elgsenos tyrimai patvirtina prekybininkams gerai žinomą dalyką: daugiau produkto namuose turintis pirkėjas linkęs daugiau jo ir suvartoti. Todėl tokia akcizų politika gali lemti, kad akcizų ir PVM pajamos iškeliaus į užsienį, o alkoholio vartojimas Lietuvoje didės. Tai būtų priešinga deklaruojamiems tikslams – surinkti daugiau pajamų ir mažinti alkoholio daromą žalą.
Estijos pamoka: didino akcizus, o pirkėjų sulaukė Latvija
Estija jau išbandė kelią, kuriuo dabar ketina eiti Lietuva. Šalies valdžia smarkiai padidino alkoholio akcizus, o išaugęs kainų skirtumas paskatino estus apsipirkti Latvijoje. Tuometinėje Estijos spaudoje skelbta, kad vien per metus dėl pasienio prekybos kaimyninei šaliai atiteko dešimtys milijonų eurų mokesčių pajamų. 2017–2018 m. alkoholį Latvijoje pirko 35 proc. apklaustų Estijos gyventojų.
Galiausiai Estijos valdžia pakeitė kryptį. Nuo 2019 m. liepos alaus, sidro ir stipriųjų gėrimų akcizai buvo sumažinti 25 proc. Estijos parlamentas sprendimo tikslą įvardijo tiesiai: sumažinti pasienio prekybos apimtis ir sudaryti sąlygas vietos prekybininkams mažinti kainas savo šalyje.
Tačiau net ir sumažinus akcizus pasienio prekyba neišnyko – nors prekybos apimtys Latvijoje ir mažėjo, bet pirkėjai ir toliau čia apsipirkinėjo. Lietuvai tai aiški pamoka: įpratinti žmones pirkti svetur galima greitai, o susigrąžinti juos gerokai sunkiau.
Brangstant legaliam alkoholiui, daugiau galimybių šešėliui
Didindama alkoholio akcizus, valdžia deklaruoja rūpestį gyventojų sveikata. Tačiau toks sprendimas gali turėti ir priešingą poveikį. Brangstant legaliems gėrimams, dalis pirkėjų renkasi pigesnį nelegalų alkoholį, kurio sudėties ir kokybės niekas negarantuoja.
LAGGIA pateiktais Policijos departamento duomenimis, 2025 m. iš nelegalios apyvartos išimta beveik 123 tūkst. litrų alkoholio – 4,5 karto daugiau nei prieš metus.
Šiemet taip pat užfiksuota stambių klastojimo atvejų. Rugsėjį Kauno rajone muitinės pareigūnai sulaikė daugiau nei 17 tūkst. butelių galimai falsifikuotos degtinės ir škotiško viskio. Alkoholis buvo gabenamas be banderolių, o krovinio dokumentai neatitiko transporto priemonės. Teismuose vėl atsiranda bylos dėl nelegalios gamybos.
Todėl prieš dar kartą didinant akcizus būtina įvertinti, kiek tai paskatins nelegalią rinką ir kokių išteklių valstybei reikės kontroliuoti naujai atsirandančias nelegalias gamyklėles.
Lūžio taškas: pakėlus mokesčius, biudžeto pajamos gali mažėti
Šiemet stipriųjų gėrimų akcizo tarifas padidėjo 12,7 proc., tačiau per devynis mėnesius apskaičiuota akcizų suma išaugo tik 6 proc., o parduotas kiekis sumažėjo 6 proc. Stipriesiems gėrimams tenka daugiau nei pusė visų alkoholio akcizų sumos, todėl šie pokyčiai valstybės finansams ypač svarbūs.
Jeigu pardavimo apimtys būtų išlikusios pernykščio lygio, didesnis tarifas, LAGGIA skaičiavimais, būtų davęs apie 26,5 mln. eurų papildomų akcizų. Tačiau prieaugis tesiekė 12,6 mln. eurų. LAGGIA atlikta ilgalaikių duomenų analizė rodo, kad 2015–2021 m. stipriųjų gėrimų akcizų suma augo panašiu tempu kaip tarifas, o pastaraisiais metais nuo jo atsilieka.
Pagal jau patvirtintą planą nuo 2027 m. sausio alkoholio akcizai reikšmingai didės: alui ir vynui – beveik 17 proc., stipriesiems gėrimams – 12,8 proc., kai kuriems tarpiniams produktams – apie 25 proc.
Prie didesnių mokesčių prisidės ir augančios energetikos, žaliavų bei kitos sąnaudos. Tai reikšmingai didins gėrimų kainas ir skatins pirkėjus apsipirkti vos už keliasdešimties kilometrų, kitapus sienos. Mokesčių pajamos atiteks kaimyninėms valstybėms, o su alkoholio vartojimu susijusios problemos liks Lietuvoje. Be to, kovai su nelegaliu alkoholiu gali prireikti papildomų lėšų ir pareigūnų darbo.
Atsižvelgdami į šias rizikas, pirmiausia raginame laikytis jau patvirtinto 2025–2027 m. akcizų plano. Nuo sausio įsigaliosiantis didinimas dar tik prieš akis, todėl prieš priimant naujus sprendimus reikėtų įvertinti jo poveikį. Kartu būtina ištirti pasienio prekybos mastą ir atsižvelgti į Latvijos bei Lenkijos taikomus tarifus. Tolesnius pakeitimus reikėtų planuoti remiantis tyrimais ir analize, kartu su verslu bei ekspertais įvertinus galimas rizikas.
Apibendrinant, mokesčių politikos sėkmę parodo ne tarifo dydis, o rezultatas. Lietuvai reikia sprendimų, kurie užtikrintų tvarias pajamas, mažintų alkoholio daromą žalą ir stiprintų pasitikėjimą valstybės duotu žodžiu.





























