Publikuoju vienos leidyklos pranešimą jautria tema be pakeitimų — ir su savo viešais klausimais.
Tomas Čyvas
Žemiau pateikiamas leidyklos „Obuolys“ pranešimas spaudai apie planuojamą Adolfo Hitlerio „Mein Kampf“ leidimą lietuvių kalba, išplatintas ELTA kanalais. Publikuojama be pakeitimų, nes visuomenė turi teisę žinoti leidyklos argumentus.
Pridedu savo pastabas, nes turiu teisę į savo klausimus.
Mano pozicija
Aš visada už atviras į pasaulio visumą akis. Nekenčiu cenzūros ir bet kieno noro spręsti už mane, ką man skaityti, žiūrėti, ko klausytis ir kaip mąstyti.
Studijuodamas istoriją, skaičiau ir šią knygą, ir Stalino bei Lenino raštus, ir net tokį kliedesyną kaip Turkmenbaši „Ruchnama“. Kaip man kitaip reikėjo daryti?
Sovietai ir Solovjovas iš manęs Kremliaus adepto nepadarė, kaip ir bombų nepradėjau siuntinėti paštu susipažinęs su Unabomberio rašliava.
Netinkamų knygų deginimas — žinome, kieno buvo praktikuojamas. Žinoma (ne visiems beje) ir tai, kad sovietų GLAVLIT — cenzūros kontora — žymėdavo leidinių ideologinio pavojingumo mastą… magendovenų — Dovydo žvaigždžių antspaudais. Kuo daugiau cenzorius uždėdavo, tuo didesnis „pavojingumas“. Tai buvo cenzūros logika, ir aš jos nenoriu nei sugrąžinti, nei pateisinti jokia forma.
Todėl leidyklos ir autorių žingsnis mano akimis yra drąsus. O kokie bus praktiniai padariniai viešajame lauke — matysime.
Būtent todėl drąsus žingsnis privalo būti ir atsakingas. Ir būtent todėl viešai klausiu:
1. Dėl konsultacijų: Ar prieš apsisprendžiant leisti knygą vyko išankstinės konsultacijos su Lietuvos žydų bendruomene, o ne tik kvietimas į pristatymą po fakto? Jei taip — kada ir su kuo?
2. Dėl komentaro: Kas konkrečiai yra 1,5 tūkst. išnašų autorius ir kokiu principu buvo atrinkta, kas komentuojama, o kas paliekama be komentaro? Ar komentaras paneigia tik faktines klaidas, ar ir ideologinę logiką?
3. Dėl auditorijos: Kam skirta ši knyga? Istorikams ir studentams ji jau prieinama kitomis kalbomis. Ar 1 tūkst. egzempliorių tiražas yra mokslinis, ar komercinis sprendimas?
4. Dėl platinimo: Ar bus taikomi kokie nors platinimo apribojimai — pavyzdžiui, neplatinimas be komentaro, neplatinimas atskirai nuo mokslinio įvado? Ar knyga bus parduodama kaip bet kuri kita knyga?
5. Dėl atsakomybės: Kaip leidykla reaguos, jei knyga bus naudojama ne švietimui, o nacistinės simbolikos ir idėjų platinimui? Ar tam yra numatytas viešas mechanizmas?
6. Dėl geopolitinių ir propagandinių padarinių: Ar leidykla prieš priimant sprendimą atliko bent minimalų galimų propagandinių srautų vertinimą? Rusija ir dalis Lietuvos bei Vakarų kairuoliškų organizacijų nuolat vadina Baltijos šalis „nacistinėmis“, „rasistinėmis“ ir pan.
Akivaizdu, kad vien faktas „Lietuvoje išleista „Mein Kampf““ bus iškirptas iš konteksto, be jokių 1,5 tūkst. išnašų, ir panaudotas kaip vizualinis „įrodymas“ Rusijos propagandoje. Ar leidykla tai vertino? Ar buvo konsultuotasi ne tik su istorikais, bet ir su informacinio saugumo, strateginės komunikacijos specialistais?
Jei taip — kokios buvo išvados ir kokios atsakomosios komunikacijos priemonės numatytos? Istoriko darbas yra skaityti pirminius šaltinius. Leidyklos pareiga karo ir informacinio karo metu yra suprasti, kad knyga nėra tik tekstas — ji yra ir geopolitinis signalas.
TAIGI
3. LEIDYKLOS PRANEŠIMAS SPAUDAI (ELTA, 2026-11-12)
Redakcijos pastaba: žemiau pateikiamas originalus leidyklos pranešimas, išplatintas ELTA kanalais. Tekstas nepakeistas.
Vilnius, lapkričio 12 d. (ELTA). Kritikos dėl planuojamo Adolfo Hitlerio knygos „Mein Kampf“ leidimo lietuvių kalba sulaukusi leidykla „Obuolys“ tikina, kad šiuo leidiniu siekiama ne skleisti nacistinę ideologiją, o ugdyti visuomenės atsparumą propagandai. Pasak leidyklos, knygoje pateikiama daugiau nei 1,5 tūkst. istoriko išnašų, kuriomis aiškinami ir paneigiami A. Hitlerio teiginiai.
„Demokratinė visuomenė turi ne tik teisę atmesti pavojingas idėjas, bet ir gebėjimą suprasti, kodėl jos pavojingos. Tam neužtenka žinoti, kad A. Hitleris buvo blogis, o nacizmas – nusikalstamas“, – Eltai atsiųstame atsakyme nurodė leidykla.
„Nežinojimas nėra atsparumas propagandai. Žinoti istorinį faktą ir mokėti atpažinti manipuliaciją – sąmokslo teorijas, kolektyvinės kaltės primetimą, priešo įvaizdžio kūrimą – nėra tas pats. Šie mechanizmai šiandien vėl grįžta į politinę kalbą“, – akcentavo leidykla „Obuolys“.
Leidyklos teigimu, sprendimas knygą išleisti būtent šiemet susijęs su antrojo „Mein Kampf“ tomo pasirodymo šimtmečiu. Taip pat pažymima, kad nekomentuotas A. Hitlerio tekstas jau dabar laisvai prieinamas internete, o Lietuvos interneto knygynuose galima įsigyti įvairių jo versijų anglų kalba.
Reaguodama į filosofo Gintauto Mažeikio kritiką, esą knygos išleidimu gali pasinaudoti Kremliaus propaganda, leidykla teigia su tokiu argumentu nesutinkanti.
„Kremliaus propagandai faktai nereikalingi. „Nacių“ ji randa Lietuvoje, Ukrainoje ir Lenkijoje, nesvarbu, ką leidžia mūsų leidyklos. (…) Jei savo kultūrinius ir mokslinius sprendimus derintume prie to, ką gali iškraipyti Kremlius, atiduotume jam teisę spręsti, ką gali skaityti lietuviai“, – teigė leidykla.
Anot „Obuolio“, kritiniai „Mein Kampf“ leidimai jau yra pasirodę Vokietijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse.
„Kas ieško nacistinių idėjų, tam ši knyga yra blogiausias pasirinkimas. Esminiai A. Hitlerio teiginiai joje paaiškinti ir paneigti istoriko komentarais“, – nurodė leidykla.
Paklausta, ar prieš priimant sprendimą išleisti knygą konsultuotasi su Lietuvos žydų bendruomene, leidykla tiesiogiai neatsakė. Visgi pažymėjo, kad leidinys rengtas bendradarbiaujant su Holokausto tyrinėtoju, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu Arūnu Bubniu, kuris parašė lietuvišką įžangą ir prižiūrėjo vertimo istorinį tikslumą.
„Knyga skirta nukentėjusiųjų nuo nusikalstamo režimo atminimui – kaip pamoka ateities kartoms. (…) Aukas atsiminti reiškia ir suprasti, kas jas pražudė. Tai negali būti nepagarba aukoms – priešingai, tai būdas jas atsiminti ir siekti, kad tai niekada nepasikartotų“, – pabrėžė leidykla.
Į knygos pristatymą, kuriame dalyvaus komentarų autorius, lenkų istorikas Eugeniuszas Cezary Krolis, leidykla ketina pakviesti ir Lietuvos žydų bendruomenę bei Holokausto tyrinėtojus.
Knygą planuojama išleisti 1 tūkst. egzempliorių tiražu. Kiek išankstinių užsakymų jau sulaukta, leidykla neatskleidžia.
1925–1926 metais pirmą kartą išleistoje knygoje A. Hitleris išdėstė savo politines ir ideologines pažiūras, grindžiamas antisemitizmu, rasizmu ir ekspansionizmu. Vėliau šios idėjos tapo nacistinės Vokietijos politikos pagrindu.
