Kas tas paslaptingas svečias?
Nors iš pirmo žvilgsnio vaizdas gali išgąsdinti, dažniausiai toks radinys yra paprastasis žaltys – Lietuvoje dažnai sutinkamas ir visiškai nepavojingas roplys. Baimę kelia neįprasta jo išvaizda, ypač kai jis guli apsivertęs pilvu į viršų.
„Sustingau su laistytuvu rankoje. Pagalvojau – viskas, šiltnamis jau ne mano“, – prisiminimais dalijosi viena sodininkė. Tačiau baimės akys didelės – blizgus, juodai baltas pilvo raštas priklauso ne egzotinei gyvatei, o mūsų kraštų gyventojui.
Kodėl jis atrodo taip neįprastai?
Gamtininkai aiškina, kad toks elgesys – tai gynybinė reakcija, vadinama tonine nejudra. Pajutęs grėsmę, žaltys apsimeta negyvas: apsiverčia ant nugaros, sustingsta, kartais net pravėria nasrus. Ši tūkstančius metų veikianti strategija skirta atbaidyti plėšrūnus, o kartu suklaidina ir žmones.
Kaip atskirti žaltį nuo nuodingos angies
Tai padaryti kur kas lengviau, nei atrodo. Pasak ilgamečio gamtininko, svarbiausias skiriamasis bruožas – žalčio galvos šonuose esančios dvi ryškios dėmės.
„Žiūrėkite į galvą. Žalčiai turi ryškius geltonus ar oranžinius „auskarus“ – lopus prie ausų. Angys tokių neturi. Jei matote šias dėmes – galite būti ramūs, tai tikrai ne angis“, – pataria specialistas.
Kodėl jis atkeliavo būtent pas jus?
Atsakymas paprastas: jūsų šiltnamis žalčiui yra tikras rojus. Čia šilta, drėgna ir gausu maisto. Šiltnamiuose besislepiantys graužikai, varlės ir sraigės žalčiui yra tikras delikatesas. Taigi, kur yra grobis, ten atsiranda ir plėšrūnas.
Žaltys šiltnamyje – ne nelaimė, o nemokamas kenkėjų kontrolierius. Jis minta tais, kurie graužia jūsų daržoves ir gadina augalų šaknis. „Per sezoną vienas žaltys gali suėsti kelias dešimtis pelių. Geresnio pagalbininko nerasi – ir dar nereikia mokėti. Jokių nuodų, jokių spąstų“, – patvirtina gamtininkas.
Būtent todėl patyrę sodininkai, pamatę žaltį, ne puola jo vyti, o apsidžiaugia. Tai ženklas, kad sodo ekosistema veikia, o gamta pati reguliuoja kenkėjų populiaciją.
Kaip elgtis radus žaltį
Svarbiausia – išlikti ramiems ir prisiminti kelias taisykles:
- Nejudinkite. Žaltys pasitrauks pats, kai tik pajus, kad pavojus praėjo. Žmogus jam neįdomus. Jis ginsis tik pajutęs tiesioginę grėsmę, o jo „ginklas“ – ne nuodai, o tik nemalonaus kvapo skystis.
- Nežudykite. Visi Lietuvoje gyvenantys ropliai, įskaitant žalčius ir gyvates, yra saugomi. Už tyčinį gyvūno sunaikinimą gresia bauda, galinti siekti kelis šimtus eurų.
- Laikykitės atstumo. Nors žaltys nepavojingas, nebandykite jo fotografuoti iš labai arti. Pajutęs šilumą, jis gali staigiai krustelėti ir jus išgąsdinti.
Jei žaltį rado vaikas, nepanikuokite. Ramiai paaiškinkite, kas tai per gyvūnas. Tokie susitikimai – puiki proga papasakoti apie gamtą, o ne skiepyti baimę.
Kaip sumažinti tokių vizitų tikimybę
Jei vis dėlto tokia kaimynystė jūsų nedžiugina, galite imtis prevencinių priemonių. Nušienaukite aukštą žolę aplink šiltnamį, pašalinkite senų lentų, šiferio ar kitokių šiukšlių krūvas – po jomis žalčiai mėgsta slėptis. Sumažinus graužikų populiaciją, žalčių apsilankymų taip pat sumažės.
Tačiau prieš imdamiesi veiksmų, pagalvokite – galbūt šis tylus sodo sargas yra kaip tik tai, ko reikia jūsų derliui? Kaip sakydavo senoliai: „Jei sode gyvena žaltys – sode viskas gerai.“
