Rusijai tęsiant savo agresiją prieš Ukrainą ir šiai besiginant – nauji pranešimai apie susišaudymus bei aukas. Taikos derybomis vadinami susitikimai kovos veiksmų nestabdo. Faktus praneša pasaulio informacinės agentūros.
Smūgiai Rusijos naftos pramonei
Ukrainos gynybos pajėgos išvedė iš rikiuotės daugiau kaip 55 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų, taip reaguodamos į Maskvos atsisakymą mažinti įtampą besitęsiančiame konflite.
Apie tai savo vakariniame kreipimesi pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Mychailas Drapatijus sekmadienį informavo prezidentą, be kita ko, apie Ukrainos vykdomus ilgojo nuotolio smūgius, kuriais siekiama padaryti Rusijai ekonominės žalos.
V. Zelenskio teigimu, Ukraina šiuo metu rezultatų pasiekia praktiškai kasdien, o jos gynybos pajėgos rikiuotės jau išvedė daugiau kaip 55 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.
„Tai mūsų pagrįstas atsakas į Rusijos atsisakymą mažinti įtampą ir jos smūgius mūsų energetikos infrastruktūrai“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministerijos teigimu, pagrindinis Ukrainos ilgojo nuotolio smūgių Rusijos naftos infrastruktūrai kampanijos poveikis yra tas, kad vienu metu daromas spaudimas naftos produktų gamybai, tiekimui vidaus rinkai ir eksportui.
***
Maskva, lapkričio 16 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Šendžene įvyksiančio Rusijos, Kinijos ir Jungtinių Valstijų lyderių susitikimo svarbą būtų „sunku pervertinti“, pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai.
Vladimiras Putinas ketvirtadienį Kinijos mieste susitiks su Donaldu Trumpu ir Xi Jinpingu. Tai bus pirmasis trišalis šių trijų lyderių susitikimas, kuriame jie aptars su branduoliniais ginklais susijusius klausimus.
Pekinas šį susitikimą pristato kaip galimybę sutelkti dėmesį į „taiką pasaulyje“.
„Šio susitikimo reikšmę ir simboliką sunku pervertinti“, – pirmadienį žurnalistams, tarp jų AFP korespondentams, sakė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.
Jis taip pat sakė, kad susitikimo formatas grindžiamas „abipusiu supratimu ir mūsų šalių sąjunga Antrojo pasaulinio karo metais“.
Europa ir Ukraina baiminasi, kad Rusija siekia įgyvendinti vadinamąją „naująją Jaltą“. Taip užsimenama apie 1945 m. Kryme vykusį Sovietų Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos lyderių susitikimą, per kurį žemynas buvo padalytas į įtakos sferas, taip paruošiant dirvą Šaltajam karui.
***
Briuselis, lapkričio 16 d. (AP-ELTA). Europos Sąjungos (ES) šalys pirmadienį apkaltino Rusiją mėginant vilkinti derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos, tuo pat metu bombarduojant elektrines ir kitą infrastruktūrą, kad artėjant žiemai dar labiau apsunkintų civilių gyventojų gyvenimą.
Briuselyje vykstančiose derybose ES užsienio reikalų ministrai pareiškė, kad pirmiausia reikėtų pasiekti paliaubas, o tada sudaryti tikrą taikos susitarimą. Jie pabrėžė, kad beveik penkerius metus trunkantį karą pradėjo Rusija, todėl būtent ji turi nusileisti, užuot kėlusi naujus reikalavimus Ukrainai ir jos Vakarų rėmėjams.
„Dabar nenukreipkime dėmesio nuo esmės. Mums reikia paliaubų“, – prieš pradėdama pirmininkauti susitikimui sakė ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas.
„Šiuo metu jų nematome. Matome, kad Rusija iš tiesų eskaluoja padėtį“, – pridūrė ji.
Po praėjusią savaitę Abu Dabyje vykusių derybų Jungtinės Valstijos paragino Ukrainą ir jos rėmėjus pritarti Rusijos reikalavimui sukurti naują Europos saugumo sistemą, teigdamos, kad tai galėtų padėti pasiekti taiką.
Tačiau europiečiai tai vertina kaip Rusijos mėginimą susilpninti NATO, įpareigojant karinį aljansą atitraukti karius ir karinę techniką į vakarus, į pozicijas, panašias į tas, kuriose jie buvo dislokuoti iki 1999 m., kai prie NATO prisijungė Čekija, Vengrija ir Lenkija.
Rusija vėl kaltinama vilkinimo taktika
Estijos premjerė K. Kallas tokį reikalavimą pavadino „visiškai absurdišku“.
„Jei pažvelgtume į istoriją, nė viena iš šių šalių niekada nepuolė Rusijos“, – sakė ji.
Pasak K. Kallas, Rusijos taktika visada yra reikalauti vis daugiau, nors „jie pradėjo karą. Jie yra agresoriai. Ir yra viena auka“.
Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee, kurios šalis šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES, pareiškė, kad nepaisant derybų „Rusija akivaizdžiai nepakeitė savo pozicijos. Ji ir toliau atakuoja civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą“.
McEntee nurodė, kad vėliau pirmadienį ES susitars dėl papildomų sankcijų, kuriomis bus siekiama „visų pirma smogti finansiniams mechanizmams, leidžiantiems Rusijai vykdyti šį karą“.
Ministrai taip pat svarstys, kaip padėti Ukrainai ištverti artėjančią žiemą.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė: „Europa jau turi saugumo architektūrą – mums nereikia naujos, mums tiesiog reikia, kad visi gerbtų esamą saugumo architektūrą.“
Pasak jo, Europos požiūriu, tai yra „bet kokio įmanomo susitarimo pagrindas“.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys taip pat pabrėžė, kad Europai nereikia dar vienos saugumo sistemos, nes Rusija negalima pasitikėti, be to, ji jau yra pažeidusi ankstesnius susitarimus.
„Visiškai aišku, kad mums nereikia dar vienos (saugumo sistemos – ELTA). Mes ją jau turime. Saugi Ukraina, stipri Europa, tvirti transatlantiniai ryšiai“, – žurnalistams sakė K. Budrys.
„Problema ne taisyklėse. Taisyklės veikia. Problema ta, kad Rusija jas laužo“, – pridūrė jis.
JAV vadovaujamose derybose pažanga nedidelė
JAV derybininkai Jaredas Kushneris ir Steve‘as Witkoffas ėmėsi tarpininkų vaidmens ir jau kiek daugiau nei metus veda derybas su Rusija ir Ukraina. Per šį laiką nepavyko susitarti dėl ilgalaikių paliaubų, o akivaizdžios pažangos siekiant taikos pasiekta nedaug.
Vis dar išlieka didelių nesutarimų dėl teritorijų kontrolės ir būsimų saugumo susitarimų.
Europos lyderiai ir pareigūnai, įskaitant K. Kallas, skeptiškai vertina šias derybas. Vienintelė apčiuopiama pažanga buvo karo belaisvių mainai, kuriais kariaujančios šalys per taikos derybas dažnai siekia stiprinti tarpusavio pasitikėjimą.
Praėjusią savaitę Dubline vykusiame viršūnių susitikime ES lyderiai susitarė, kad būsimose derybose Europai turėtų atstovauti saugumo patarėjų grupė iš Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos ir Lenkijos, taip pat aukšto rango pagrindinių ES institucijų pareigūnai.
Europiečiai pripažįsta, kad būdami didžiausi Ukrainos rėmėjai jie negali kartu atlikti ir tarpininkų vaidmens. Jų vaidmuo bus sutelktas į saugumo susitarimus, atstatymą ir Ukrainos ateitį. Jie pabrėžė, kad klausimus, susijusius su Ukrainos suverenitetu, gali spręsti tik pati Ukraina.
***
Maskva, lapkričio 16 d. (AFP-ELTA). Ukraina smogė aneksuotą Krymą su Rusija jungiančiam tiltui ir sutrikdė eismą šia svarbia transporto jungtimi, pirmadienį pranešė Maskvos paskirtas regiono pareigūnas.
„Priešas smogė Krymo tiltui. Dėl to eismas bus ribojamas, tikriausiai iki popietės“, – platformoje „Telegram“ rašė Rusijos statytinis Sergejus Aksionovas.
Jis nenurodė, ar per smūgį kas nors žuvo arba buvo sužeistas.
„Padėčiai suvaldyti mobilizuotos visos reikalingos tarnybos“, – sakė jis.
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį anksčiau pranešė, kad per naktį keliuose regionuose, įskaitant Juodosios jūros akvatoriją, buvo numušta daugiau kaip 1,3 tūkst. Ukrainos dronų.
Krymas yra Juodosios jūros pusiasalis, priklausęs Ukrainai iki 2014 m., kai jį aneksavo Rusija. Po aneksijos pastatytu tiltu, jungiančiu Krymą su žemynine Rusijos dalimi, vyksta automobilių ir traukinių eismas.
Nuo 2022 m. vasario, kai Maskva pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, Kyjivas ne kartą rengė atakas prieš šį tiltą.
***
Maskva, lapkričio 16 d. (ELTA). Naktį į pirmadienį Ukrainos dronai puolė naftos objektus Rusijos Azovo mieste. Pranešė „Kyiv Independent“. Bent viename jų kilo gaisras.
Ataka surengta Ukrainai ir toliau ilgojo nuotolio dronais puolant Rusijos naftos objektus, aprūpinančius Maskvos kariuomenę.
Ukrainos stebėsenos kanalai „Exilenova+“ ir „Supernova+“ pranešė, kad apie 4 val. vietos laiku užsidegė naftos saugykla Azove, Rostovo srityje, maždaug už 142 km nuo Ukrainos sienos.
Įvykio vietoje nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kaip dega, regis, naftos objektas ir liepsnos nušviečia nakties dangų. Rusijos opozicinis leidinys „Astra“ pranešė, kad gaisras galėjo kilti prie dviejų greta esančių naftos objektų.
Viename objekte – bendrovei „Flash Energy“ priklausančioje Azovo naftos saugykloje – laikomi naftos produktai. Remiantis „Astra“ atvirojo šaltinio duomenų analize, kitame netoliese esančiame objekte saugomi skystieji, kietieji ir dujiniai degalai.
Azovo miestas, įsikūręs kairiajame Dono upės krante, maždaug už 16 km nuo Azovo jūros, jau anksčiau buvo Ukrainos atakų taikinys.
Rugsėjo 26 d. Ukrainos pajėgos smogė Azovo optikos ir mechanikos gamyklai. Buvo apgadinti optikos ir liejimo gamybos cechai, surinkimo skyrius, galvanizavimo cechas ir spausdintinių plokščių gamybos objektas.
Liepos 10 d. per didelio masto Ukrainos ataką prieš Rusijos energetikos objektus buvo smogta Azove esančiai naftos saugyklai „Azovnefteprodukt“.
Naujausios atakos Azove surengtos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paskelbus, jog Ukrainos smūgiai neutralizavo 55 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.
V. Zelenskis sakė, kad tolesnės atakos prieš Rusijos naftos objektus yra atsakas į Maskvos smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai prieš artėjančią žiemą. Dėl šių smūgių visoje šalyje sutriko elektros ir vandens tiekimas.
***
Kyjivas, lapkričio 15 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos dronas smogė daugiaaukščiam gyvenamajam namui Charkive. Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
„Priešo dronas smogė daugiaaukščiam gyvenamajam namui Ševčenkivskio rajone. Vertiname padarinius“, – sakė jis.
Vėliau Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas patikslino, kad dronas pataikė į pastato fasadą ties devintu aukštu ir išdaužė langų stiklus.
„Kol kas pranešimų apie nukentėjusiuosius negauta. Skubiosios pagalbos tarnybos šalina priešo atakos padarinius“, – sakė jis.
Anksčiau Charkivo srities prokuratūra socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad per Rusijos FPV dronų atakas Charkive buvo sužeisti du vyrai ir moteris.
Tyrimo duomenimis, lapkričio 15 d. apie 13.50 val. du šviesolaidiniu ryšiu valdomi FPV dronai atakavo Charkivo Ševčenkivskio rajoną.
Vienas dronų pataikė netoli civilinio automobilio, kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje. Kitas dronas nukrito ant tramvajaus bėgių, bet nesprogo.
„Buvo sužeisti du 59 ir 48 metų vyrai bei 55 metų moteris. Gydytojų teigimu, jų būklė yra vidutinio sunkumo. Apgadintos dvi transporto priemonės“, – pranešė prokuratūra.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimo.





























