Lenkijos Konstitucinio Tribunolo teisėjai trečiadienį panaikino nuo pareigų nušalinto jo pirmininko, ankstesnės nacionalistinės vyriausybės sąjungininko, teisinę neliečiamybę. Šis sprendimas priimtas šalį apėmusios teisinės valstybės krizės kontekste.
Šis Konstitucinio Tribunolo teisėjų visuotinio susirinkimo sprendimas atveria kelią pradėti nušalintojo teismo pirmininko Bogdano Święczkowskio baudžiamąjį persekiojimą. Jis buvo vienas iš lojalių pareigūnų, kuriuos 2015–2023 m. valdžioje buvusi kraštutinių dešiniųjų partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) pasiūlė į šias pareigas.
B. Święczkowskis ir PiS abejoja Konstitucinio Tribunolo teisėjų visuotinio susirinkimo teisėtumu, nes jo narius išrinko dabartinė centristų koalicija.
Ministro pirmininko Donaldo Tusko vyriausybė siekia pašalinti B. Święczkowskį iš pareigų. Jam vadovaujant priimti sprendimai dažnai sukeldavo Lenkijos konfliktų su Europos Sąjunga. Vyriausybė tvirtina, kad jo nušalinimas būtinas siekiant panaikinti PiS valdymo laikotarpiu įvykdytą Tribunolo politizavimą.
Dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų aktyvistai, protestuodami prieš šiuos veiksmus, prie teismo pastato įkūrė stovyklą. Spalio pabaigoje, kai B. Święczkowskis buvo nušalintas nuo pareigų ir paskirta laikinoji Tribunolo pirmininkė, prie institucijos buvo dislokuota riaušių policija.
B. Święczkowskis įtariamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir pažeidimais, susijusiais su šnipinėjimo programų įsigijimu bei naudojimu jam einant generalinio prokuroro pareigas.
Jis taip pat sulaukia kritikos dėl to, kad būdamas Tribunolo pirmininku neleido pradėti eiti pareigų teisėjams, kuriuos išrinko proeuropietiška valdančioji koalicija.
Vis dėlto Konstitucinio Tribunolo teisėjai atmetė generalinio prokuroro prašymą skirti B. Święczkowskiui kardomąjį kalinimą.
***
Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko vyriausybė lieka valdžioje. Parlamentas Varšuvoje atmetė opozicijos pasiūlymą pareikšti konstruktyvų nepasitikėjimą vyriausybe. Už nepasitikėjimą vyriausybe balsavo 200 parlamentarų, prieš – 242, rašo „polskieradio.pl“.
Prieš balsavimą vyko karšti vyriausybės ir opozicijos debatai, per kuriuos abi pusės svaidėsi kaltinimais.
Pasiūlymą dėl nepasitikėjimo pateikė buvusio ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio frakcija „Plėtra plius“ („Rozwój Plus“). Galimu D. Tusko įpėdiniu ji pasiūlė buvusį parlamento pirmininką Mareką Jureką. Kad iniciatyvai būtų pritarta, reikėjo mažiausiai 231 balso.
M. Morawieckis šią iniciatyvą pirmiausia grindė konfliktu dėl Konstitucinio Teismo ir šalies ekonomine padėtimi. Jis apkaltino vyriausybę pažeidžiant visas teisinės valstybės taisykles. Įvykius dėl Konstitucinio Teismo jis pavadino „valstybės perversmu“.
D. Tuskas griežtai atmetė kaltinimus ir apkaltino savo pirmtaką veidmainyste.
Premjeras taip pat atkreipė dėmesį į vykstančius tyrimus dėl politikų iš ankstesnės „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybės aplinkos.
„Be teismų, yra ir prokuratūra“, – sakė jis. Todėl opozicijos gretose tvyrantis nervingumas esą suprantamas.
Opozicijos laikysena dėl siūlymo pareikšti nepasitikėjimą nebuvo vieninga. Nacionalkonservatyvioji PiS ir „Konfederacija“ iniciatyvą palaikė. PiS frakcijos vadovas Mariuszas Błaszczakas pareiškė, kad vyriausybė prarado „moralinę teisę valdyti“.
Kairieji pasiūlymą atmetė. Jų pirmininkas Adrianas Zandbergas kritikavo vyriausybės darbo rezultatus ir D. Tusko kabinetą pavadino „silpnu“, tačiau opozicijos iniciatyvą laikė neįtikinama. Jis taip pat nepritarė Mareko Jureko kandidatūrai į galimo vyriausybės vadovo pareigas.
Valdančioji koalicija vieningai parėmė D. Tuską. Piliečių koalicijos frakcijos vadovas Zbigniewas Konwińskis apkaltino pasiūlymo iniciatorius pirmiausia siekiant politinės amnestijos ankstesnės PiS vyriausybės atstovams.
„Tai nėra pasiūlymas atstatydinti ministrą pirmininką D. Tuską. Tai pasiūlymas dėl amnestijos. O amnestijos nebus“, – sakė jis.
Po balsavimo D. Tuskas į rezultatą sureagavo ir socialiniuose tinkluose.
„242 prieš 200. Ir kam to reikėjo, Mateuszai?“ – rašė ministras pirmininkas, turėdamas omenyje M. Morawieckį. Jis taip pat paskelbė vaizdo įrašą su žinute: „Mes tęsiame darbą!“
***
Varšuva, lapkričio 16 d. (PAP-ELTA). Lenkijos nacionalinis bankas (NBP) pirmadienį sustabdė visų mokėjimo nurodymų, susijusių su Konstitucinio Tribunolo (TK) sąskaitose esančiomis lėšomis, vykdymą. Tai patvirtino banko atstovas. Reaguodamas į šį sprendimą, finansų ministras Andrzejus Domańskis apkaltino instituciją „smarkiu politizavimu“.
NBP atstovas naujienų agentūrai PAP sakė, kad nevykdomi jokie mokėjimo nurodymai, nepriklausomai nuo to, kas juos pateikia. Sprendimas motyvuojamas abejonėmis dėl tinkamo teismo atstovavimo, nes tebesitęsia ginčas dėl jo vadovybės.
Anksčiau pirmadienį centrinis bankas pranešė, kad jo teisės departamentas, atlikęs analizę, nustatė esant teisinį pagrindą sustabdyti mokėjimo nurodymų vykdymą dėl prieštaringų dokumentų, kuriuose nurodoma, kas yra įgaliotas tvarkyti teismo lėšas.
Privačiam televizijos kanalui TVN24 A. Domańskis sakė, kad vyriausybė imsis veiksmų, siekdama užtikrinti, jog TK galėtų toliau veikti.
„Deja, tai yra smarkiai politizuotas Lenkijos nacionalinio banko veiksmas. Priminsiu, kad NBP turėtų vykdyti pinigų politiką, o ne užsiimti politikavimu“, – sakė A. Domańskis, pridurdamas, kad centrinis bankas turėtų saugoti savo politinę nepriklausomybę, o ne įsitraukti į politinį konfliktą.
Paklaustas, ar TK sąskaitų aptarnavimą galėtų perimti kitas bankas, A. Domańskis atsakė, kad šiuo metu jas tvarko NBP, tačiau, jeigu lėšų įšaldymas pasitvirtins, vyriausybė svarstys „visas prieinamas galimybes“.
Anksčiau pirmadienį valdančiosios Piliečių koalicijos (KO) Europos Parlamento narė ir buvusi NBP vadovė Hanna Gronkiewicz-Waltz socialiniame tinkle „X“ parašė, kad finansų ministras galėtų TK teisėjams skirtas lėšas nukreipti į kitą instituciją, pavyzdžiui, valstybinį plėtros banką BGK. Ji pridūrė, kad nėra teisinės prievolės turėti sąskaitą NBP.
„TK privalo veikti, Lenkijos piliečiai turi teisę, kad TK priiminėtų sprendimus jiems itin svarbiais klausimais. Šis paralyžius, kurio ištakas žinome ir prie kurio prisidėjo nuoseklūs prezidento sprendimai, turi baigtis“, – sakė A. Domańskis.
Pirmadienį NBP paskelbė tokį pareiškimą: „Dėl padėties, susiklosčiusios po 2026 m. spalio 30 d. Annos Korwin-Piotrowskos išleisto įsakymo nedelsiant nušalinti nuo pareigų TK teisėjus [teismo pirmininką] Bogdaną Święczkowskį ir Bartłomiejų Sochańskį, iškilo klausimas dėl tinkamo Tribunolo atstovavimo.“
Centrinio banko teigimu, lapkričio 2 d. B. Święczkowskis pateikė pareiškimą, kuriame nurodė asmenis, įgaliotus atstovauti TK santykiuose su NBP pagal jų sudarytą banko sąskaitos sutartį. Savo poziciją jis dar kartą patvirtino lapkričio 12 d. laiške, prie kurio pridėjo lapkričio 10 d. Aukščiausiojo Teismo nutartį, panaikinusią įsakymus dėl jo paties ir B. Sochańskio nušalinimo.
Centrinis bankas pridūrė, kad lapkričio 6 d. gavo spalio 30 d. įsakymą ir dokumentus, kuriuose nurodyti kiti asmenys, įgalioti tvarkyti Tribunolo sąskaitas. Taip susidarė „vienas kitam prieštaraujančių dokumentų rinkiniai“.
NBP pabrėžė, kad „neturi kompetencijos spręsti ginčo dėl Konstitucinio Tribunolo vadovybės“, tačiau šis klausimas yra „fundamentaliai svarbus“ nustatant, kas turi teisę tvarkyti teismo lėšas.
Krizė prasidėjo spalio 30 d., kai grupė dabartinės kadencijos parlamento išrinktų TK teisėjų paskelbė, kad A. Korwin-Piotrowska, kaip vyriausioji pagal stažą teisėja, perėmė vadovavimą TK ir nurodė nedelsiant nušalinti B. Święczkowskį bei vicepirmininką B. Sochańskį.
B. Święczkowskis šį žingsnį pavadino uzurpacija. Prezidentas Karolis Nawrockis taip pat pasmerkė šiuos veiksmus ir pareiškė, kad tai yra „Lenkijos konstitucinės santvarkos pažeidimas ir prievartinis konstitucinės valstybės institucijos užgrobimas“.
Tuo metu ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad dabartinis Seimas išrinko naujus TK teisėjus, tačiau prezidentas atsisakė kai kuriuos iš jų prisaikdinti, o B. Święczkowskis neleido jiems pradėti eiti pareigų. D. Tuskas pridūrė, kad teisėjai, po kelias savaites trukusio laukimo galiausiai pabandę pradėti darbą, „buvo užpulti“.
Nors Aukščiausiasis Teismas lapkričio 10 d. panaikino B. Święczkowskio ir B. Sochańskio nušalinimą, A. Korwin-Piotrowska tvirtino, kad Aukščiausiojo Teismo sprendimai neturi įtakos nušalinimams, kuriuos, jos teigimu, gali svarstyti tik Konstitucinio Tribunolo drausmės teismas.





























