Protestas Vilniuje: kairieji reikalauja teisių migrantams.
Kastytis BRAZIULIS
Rugpjūčio 22 d. Vilniaus centre nuvilnijo kairiųjų pažiūrų aktyvistų eitynės, nukreiptos prieš rasizmą ir neapykantą migrantams. Protesto akciją organizavo pilietiniai judėjimai „Solidarumo Grandis“, „Vilne Bund“, „Demonstruokimės“, Vilniaus anarchistų sąjunga bei būgnų kolektyvas „RoR“. Eisenos dalyviai iškėlė penkis pagrindinius reikalavimus valdžios institucijoms:
• Orus priėmimas: užtikrinti geresnes pabėgėlių gyvenimo sąlygas bei skaidresnį natūralizacijos procesą.
• Finansavimas integracijai: skirti didesnius valstybės išteklius migrantų integracijos programoms.
• Griežtesnė neapykantos kontrolė: reformuoti su neapykantos kalba susijusią teisinę bazę.
• Šeimų sujungimas: supaprastinti procedūras, leidžiančias migrantams legaliai atsivežti savo šeimos narius.
• Lengvatos darbo rinkoje: sušvelninti valstybinės kalbos reikalavimus tose profesijose, kurios tiesiogiai nesusijusios su klientų aptarnavimu.
JAV saugumas seka kairiąsias organizacijas
JAV Vidaus saugumo departamentas (DHS – Department of Homeland Security) pastaruoju metu atsidūrė teisnių ginčų centre, kai viešumon iškilo slapti operatyviniai dokumentai. Paaiškėjo, kad ši federalinė tarnyba vykdo plataus masto kairiųjų organizacijų – profsąjungų, klimato aktyvistų bei judėjimų, protestuojančių prieš Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) veiklą – sekimą.
Teismo salėse nugulę dokumentai atskleidė tris pagrindinius saugumo tarnybų veiklos metodus:
1. Finansinis mikroskopas: DHS nuodugniai analizuoja organizacijų bei jų lyderių bankines sąskaitas, siekdamas identifikuoti galimus nelegalius finansavimo šaltinius (pvz., užsienio valstybių įtaką).
2. Infiltracija: į aktyvistų grupes bei vidinius jų susirašinėjimus yra infiltruojami slapti agentai. Jų tikslas – iš anksto sužinoti apie planuojamus smurtinius išpuolius ar vandalizmo aktus prieš ICE infrastruktūrą bei JAV pareigūnus.
3. Skaitmeninis sekimas: taikomos klasikinės operatyvinės priemonės – telefoninių pokalbių klausymasis, el. laiškų stebėjimas ir mobiliųjų duomenų išklotinių analizė.
Saugumo prioritetas ar žmogaus teisių pažeidimas?
Ši situacija JAV visuomenėje vertinama dvejopai.
Saugumo šalininkai pabrėžia, kad valstybės pareiga – užkirsti kelią bet kokiems radikaliems veiksmams, nepriklausomai nuo jų ideologinės spalvos. Jeigu organizacija neplanuoja nusikaltimų ir nėra finansuojama priešiškų režimų (Rusijos, Kinijos ar Irano), žvalgybos institucijos jos teisėtos veiklos nestabdo.
Kita vertus, žmogaus teisių gynėjai ir kritikai teigia, kad tokie metodai primena totalitarinių valstybių praktiką. Anot jų, taikių aktyvistų ir profsąjungų sekimas pažeidžia JAV Konstitucijos garantuojamą žodžio bei susirinkimų laisvę, o „kovos prieš terorizmą“ korta naudojama politinei opozicijai nutildyti.
O kaip Lietuvoje? VSD dilema
Kokia situacija Lietuvoje? Kas kelia didesnę grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui – kraštutiniai kairieji ar dešinieji?
Valstybės saugumo departamento (VSD) kasmetinėse grėsmių vertinimo ataskaitose tradiciškai daugiau dėmesio sulaukia kraštutinių dešiniųjų (profašistinių, prorusiškų ar radikalių nacionalistinių) grupių veikla.
Autorius yra buvęs VSD pareigūnas.
Susiję tekstai:
Komunizmas Tolerancijos pakuotėje
