Apie mokesčius ir individualią veiklą bei aktyvioje aukštoje politikoje siaučiančius bolševikus kalbu dar kartą. Kaip ir apie šliaužiantį į mūsų gyvenimus patį bolševizmą. Kai man sako, kad „aš apie tą patį“ – norisi dar daugiau kartoti, idant būtų dar aiškiau.
Tomas Čyvas
Ką tik trinktelėjo Žolinė, kuri, atsitik man taip, sutapo su šeštadieniu. Ir valdžios institucijos nepraleido progos priminti apie šios dienos apmokėjimą, jei tada teko dirbti. Ir kaip čia ta proga neprisiminus kai kurių teiginių, personažų bei užkeikimų.
Žolinė ir mokesčiai
Lietuvoje turime daug politinių gyvulių, kurie nori, kad visi mokėtų vienodus mokesčius, kad ir ką, kad ir kaip bedirbtų. Kad ir ką iš to mokėjimo begautų. Štai ką pasakoja valdžia:
Nuorodoje pakankamai adekvačiai aprašyta situacija, kai dirbama ne tik šventinę dieną – bet dar ir šeštadienį, kuris sutampa su švente. Nelabai svarbu, kad Žolinę švenčia arba labia religingi žmonės, kuriems tai šv. Mergelės Marijos ėmimo dangun diena, arba jaunimas, kuris žolytę parūko. Kalba apie mokestieną.
Tai kalba visiems ir visoms kuodžiams, maldeikienėms ir toliau pagal sąrašą, kurie nori vienodai, kaip pagal darbo kodeksą, apmokestinti dirbančius individualiai.
Pastariesiems niekas Žolinės pagrindu nesuteikia jokių privilegijų. Jokių 2 kartus arba 2,5 karto didesnių užmokesčių už darbą tądien. Galima parašyti klientui sąskaitą dvigubi didesnę už Žolies dieną, bet ne faktas, kad tiek ir sumokės.
Problema ne ta, kad valstybė renka mokesčius. Problema prasideda tada, kai valstybė ima nebeskirti skirtingų žmogaus santykių su darbu, rizika ir atsakomybe — ir visus pradeda matuoti vienu valstybiniu metru.
Niekas tądien neduos nei mamadieniio, nei tėvo dienos. Niekas ir šiaip jiems neduos atostoginių, išeitinių ir t.t. Bet visdada atsiras Kuodis, Maldeikienė ar Maldeikis Matas, koks nors Majauskas kuris sakys, kad mokesčiai turi būti visiems vienodi. O va ir nė velnio.
Vilkas nėra šuo. Jis medžioja pats. Todėl ir priedermių neturi tų, kurios dera tam, kuris arba prie būdos, arba ten kerpamas, prausiamas, šeriamas brangiau nei vaikas, o dar ir skiepijiamas bei, jei norima, kastruojamas irgi medaliais apkarstomas.
- Vilkas skiriasi nuo šuns
Toks, pagal savo darbo kodeksą turi vizginti uodegą ir laižyti šeimininkui padus. Vilkas gyvena kitaip ir uodega jo neprivalo makaluotis – jo mokesčiai jokia forma neturi lygiai su pudelio kapsėti šeimininko biudžetan.
Taigi – neprivalo dirbantis individualiai mokėti tiek pat ir taip pat, kaip sėdintis valstybės tanyboje arba pagal darbo sutartį. Jokiu būdu. Negalima visų mauti ant vieno kurpalio.
Neprivalo ir ūkininkas būti apmokestinamas taip pat, kai Finansų ministerijos klerkas, bet tai atskira tema.
O ypač linksmina, kai prezidentui Gitanui Nausėdai prikišama, kad jis drįso pailsėti, nes „teisiškai nepriklauso atostogos“.
Aš nelabai mėgstu ginti politikus ir visgi pasakysiu paprastai: prisknisama galimai prie visiško niekalo.
Man kur kas įdomiau buvo, kai Matas Maldeikis ir Lukas Savickas skrido Urugvajun, idant ten dalyvautų pasauliniame Ateities komitetų sąskrydyje. Už oficialiai valdiškus pinigus. Kada tas komitetas išvis bus panaikintas?
Bolševizmas neateina būtinai iškart. Kartais jis palaipsniui, nepastebimai atropoja, atsliūkina.
