Rusijos kariuomenė antradienį surengė keturis antskrydžius prieš Kramatorsko miestą Donecko srityje. Per juos buvo sužeisti trys žmonės, įskaitant vaiką, tinkle „Telegram“ pranešė regiono prokuratūra.
Rusai panaudojo 250 kg svorio sklendžiančias bombas. Viena jų pataikė į gyvenamąjį namą.
Per ataką sužeisti 71 metų moteris ir 84-erių vyras bei 11-metis berniukas.
Taip pat apgadinti keturi gyvenamieji namai ir trys automobiliai.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimų.
***
Rusija bombarduoja Kijevą vis didesniu skaičiumi balistinių ir hipergarsinių raketų. Ukraina, kuri anksčiau atremdavo daugumą tokių atakų naudodama priešraketinius kompleksus „Patriot“, „eina iš proto“. Apie tai rašo „The Economist“.
Pažymima, kad sudėtinga Ukrainos padėtis yra ryškiausias ženklas, rodantis, kad Vakarams trūksta priešraketinių sistemų. JAV ginklų atsargų išeikvojimas taip pat padeda paaiškinti, kodėl prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą atsisakė grasinimų atnaujinti karą su Iranu.
102 vienetai, užsakyti prieš kelerius metus, šiais metais nebus pristatyti numatytu laiku. Bendrovė „Lockheed Martin“, gaminanti pažangiausią versiją „PAC-3 MSE“, teigia, kad negali garantuoti pristatymo terminų jokiam užsienio klientui, atsižvelgiant į Pentagono galimybes nukreipti tiekimus kitur. Šaudmenų trūkumas – įprastas reiškinys karo metu, ypač dideliuose, išsekinančiuose karuose.
Tiesioginė krizės priežastis – pernelyg intensyvus „Patriot“ raketų sistemos naudojimas, kurį karo su Iranu metu šiais metais vykdė Amerika ir jos Artimųjų Rytų sąjungininkai. Analitinis centras „Strateginių ir tarptautinių studijų centras“ (CSIS) mano, kad Pentagonas sunaudojo beveik du trečdalius savo ikikarinės „Patriot“ naikintuvų atsargų, taip pat didelę dalį kitų raketų gaudyklių.
Analitinis centras „Strateginių ir tarptautinių tyrimų centras“ (CSIS) mano, kad Pentagonas išnaudojo beveik du trečdalius savo ikikarinės „Patriot“raketų atsargų, taip pat didelę dalį kitų perėmimo priemonių.
Straipsnyje rašoma: „Tačiau karas tik paspartino atpildą, kuris brendo dešimtmečius. Abiejose Atlanto vandenyno pusėse gynybos pramonė dirba taikiu tempu, nors karo būgnai skamba vis greičiau. Šią klaidą dar labiau pagilina pasaulinis raketų platinimas, generolų polinkis daugiau išleisti įspūdingam ginklui nei vienkartiniams šaudmenims, neveiksmingas biudžeto formavimo procesas Amerikoje ir savimi patenkintumas dėl amerikiečių karinės persvaros ore.
CSIS vertinimu, „Patriot“ atsargų atkūrimas iki ikikarinio lygio užtruks iki 2029 m. Tai darant prielaidą, kad Kongresas patvirtins milžinišką D. Trumpo prašymą dėl 1,5 trilijono dolerių gynybos biudžeto (dabartinių išlaidų padidinimas 50 %), o tai mažai tikėtina. Vis dėlto „Patriot“ tapo pagrindine taikinio gynybos sistema – tai yra, konkretaus taikinio, pavyzdžiui, karinės oro bazės, apsaugos sistema – 19 šalių.
„Patriot“ – tai universalus sprendimas: jo prireikia retai, bet kai prireikia, beveik niekas kitas netinka“, – paaiškino Justinas Bronkas iš Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI), britų analitinio centro.
Problema ta, kad balistinės raketos paprastai yra pigesnės už jas bandančias numušti priešraketines raketas (viena „PAC-3 MSE“ raketa kainuoja 4–5 milijonus dolerių). Irano dronai „Shahed“ dvigubai pigesni. Tuo tarpu besigynantys paprastai paleidžia mažiausiai dvi perėmimo priemones.
Deja, tik brangiosios „Patriot“ sistemos gali pasipriešinti Rusijos balistinėms raketoms „Iskander-M“ ir „Kinžal“. Kovo mėnesį Ukraina gyrėsi, kad sulaiko apie 70 % balistinių raketų. Liepos mėnesį šis rodiklis siekė jau tik 20 %. Rugpjūčio mėnesį padėtis taps dar liūdnesnė. Rusija, tai įvertinusi, didina raketų gamybą.
***
Argentinos karinės oro pajėgos, minėdamos 114-ąsias įkūrimo metines, papasakojo apie tikrąją naikintuvų „F-16“ modernizavimo programos padėtį. Pasak jų, nuo 2024 m. balandžio, kai buvo sudaryta sutartis dėl 24 orlaivių, Buenos Airės spėjo pervesti Danijai 180 mln. dolerių trimis iš penkių numatytų įmokų, tačiau į šalį faktiškai atvyko tik šeši orlaiviai – apie tai praneša leidinys „La Nacion“.
„Defense Express“ primena, kad šie F-16 iš pradžių buvo svarstomi kaip galima pagalba Ukrainai, tačiau dėl JAV spaudimo naikintuvai buvo „perkelioti“ į Argentiną, kuri tuo metu ieškojo būdų atnaujinti savo oro pajėgas – tarp alternatyvų buvo svarstomas net kinietiškas JF-17.
Dar šeši lėktuvai turėtų būti pristatyti iki 2026 m. pabaigos. Bet, kaip teigia žurnalistai, šis siuntinys gali nusileisti jau rugsėjį. Bėda ta, kad šių orlaivių kol kas nėra nuolatinės dislokacijos „bazės“.
Laikinai lėktuvai laikomi Rio-Kuarto – aikštelėje, kuri pagal paskirtį yra ne karinė aviacijos bazė, o remonto ir techninio aptarnavimo centras. O nuolatinė dislokacijos vieta – 6-osios brigados aviacijos bazė Tandilyje – turėjo būti įrengta dar iki praėjusių metų pabaigos.
