Rusijos Rytų Sibiro Irkutsko regione nuo maro mirė moteris. Buriatijos regiono gubernatorius Aleksejus Cydenovas penktadienį socialiniame tinkle paskelbė, kad kaimyniniame Irkutsko regione moteris „mirė nuo maro“. Pasak vietos žiniasklaidos, mirusioji yra 28 metų laboratorijos darbuotoja Darija Čipilova. Skelbiama, kad dešimtys žmonių buvo karantinuoti. Taip praneša ELTA.
Tomas Čyvas
Interneto portalo „Baikalo žmonės“ duomenimis, moteris dirbo Irkutsko kovos su maru institute. Ten ji galėjo užsikrėsti plaučių maro sukėlėju sudužus mėgintuvėliui. Iki 200 žmonių, su kuriais D. Čipilova turėjo kontaktą, skirtas karantinas.
Rusijos sveikatos ministerija kol kas komentaro nepateikė. Agentūra AFP šios informacijos negalėjo nepriklausomai patikrinti.
Maras yra bakterijų sukeliama infekcinė liga. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių maras yra labai užkrečiamas ir gali baigtis mirtimi, jei nėra nedelsiant gydomas.
***
Literatūrinis istorinis priminimas
Ievos Simonaitytės „Aukštujų Šimonių likime“ 1709–1711 metų maras yra giminės ir viso krašto istorijos lūžis: ištuštėję namai, nutrūkę gyvenimai, pasikeitusi Mažosios Lietuvos ateitis. Šiandienė žinia iš Sibiro kaip kam primena, kad romano nelaimės sukėlėjas tebėra gyvas gamtiniuose židiniuose.
Maras, beje, nėra išnykęs – „Yersinia pestis bakterija” tebecirkuliuoja tarp laukinių graužikų ir jų blusų. Lietuvai ši liga irgi nėra vien svetimų kraštų istorija: epidemijos niokojo ir Vilnių.
Senamiesčio palaidojimai primena miesto mirusiųjų istoriją, tačiau konkrečiam kapui priskirti maro aukų statusą reikia tyrimų, o ne vien jo vietos po šiandienio miesto grindiniu. Ir visgi Vilniaus pogrindžiai turėtų ką pasakyti. Jei mokėtų kalbėti.
Bakterijų kelionės
Bet kaip tikrai užkratui iš taigos pasiekti Europą? Iš taigos šiandien keliaujama ne vien rogėmis. Medžiotojui nereikia pačiam įveikti tūkstančių kilometrų: užsikrėtęs nuo blusos ar tvarkydamas sergantį gyvūną, jis gali grįžti į gyvenvietę, sėsti į traukinį ar lėktuvą ir keliauti dar nepasireiškus simptomams – maro inkubacija paprastai trunka 1–7 dienas.
Tai galimas įvežimo scenarijus, o platesniam plitimui reikėtų papildomos grandinės: plaučių maru susirgusio žmogaus artimų kontaktų arba tinkamų gyvūnų ir blusų.
Šioks sumanymas savaime nepaaiškina konkrečios laboratorijos darbuotojos užsikrėtimo. Taigos atstumas nėra patikima užtvara; šiandien ją sudaro greitas ligos atpažinimas, antibiotikai ir epidemiologų darbas.
Gamtinis maras skrenda, ropoja, plaukia tikroviškai. O politinis maras, Dirbtinio intelekto pagalba ar be. Tai apie tai ir yra kiti tekstai.
