Baikerių protestas prieš viešas musulmonų maldas – pirmasis kartas, kai kauniečiai susikirto su islamistais. Daugiau kaip du dešimtmečius domiuosi religijomis, ypač judaizmu. Todėl esu gerai susipažinęs su izraeliečių požiūriu į islamistus. Iš ten ateina pagrindinės žinios apie šį reiškinį. Jos, viliuosi, leis geriau suprasti su kuo susiduriame ir kaip sureaguoti.
Aurimas Guoga, apžvalgininkas
Skirti pelus nuo grūdų
Iškart pavadinkime priešą tikruoju vardu. Prieš mus „Musulmonų brolija“.
Islamas – tai reiškinys su begale veidų. Islamą išpažįsta dešimtys tautų, jos neretai tarpusavyje nesusikalba, jeigu išvis kalbasi. Tai tarsi mėginti aiškinti krikščioniškų tautų kolonijinę veiklą vien per religiją ir viską surašyti krikščionybei. Tokiu atveju gautųsi, kad lietuviai atsakingi už kokias nors indėnų pjautynes Meksikoje, nes tikime į tą patį dievą, kurio vardu tai buvo padaryta. Tad mums reikia pradėti gilintis į islamo niuansus, antraip mus greitai nuteiks prieš visus musulmonus iš eilės, o tai savo ruožtu padės juos radikalizuoti.
Islamas Europoje – nepalyginamai radikalesnis
Naujai atvykę migrantai pasakoja, kad Europoje juos pasitinka visai kitoks islamas, nei tas, kurį pažįsta namuose. Ten tai daugiau etinių normų rinkinys, o čia – panieka ir neapykanta vietiniams. Mečetėse girdima žinia skamba maždaug taip: vietiniai netikėliai yra pikti ir sugedę žmonės. Aplinka toksiška moralės požiūriu, nes tie laisvamaniai sau leidžia didžiausias nedorybes. Krikščionys iš pažiūros atrodo tokie švarūs ir padorūs, tačiau vidinis jų gyvenimas yra labai nešvarus. Jie leidžia sau niekinti Kūrėją, nepaisyti jo prisakytų moralinių normų, labai bjaurisi „doraisiais“.
Laukite, kad mėgins sugadinti ir jus. Tad jūs turite telktis, kad nepražūtumėte, kitaip keliausite į pragarą kartu su jais.
Antra žinia – jūs turite kovoti dėl Alacho garbės šioje nedorybių skylėje. Ne šiaip Alachas jus atvedė į šią iš pažiūros gražią ir turtingą, o moralės požiūriu smukusią šalį. Jei būsite Jam ištikimi, Alachas dovanos jums šią šalį su visais jo turtais. Galėsite būti čia valdovais ir naudotis visu tuo, ką netikėliai sukūrė. Taip bus išaukštinta Dievo garbė: teisieji apdovanoti, o nedorieji nublokšti kur jiems ir priklauso.
Islamistai uzurpuoja teisę kalbėti islamo vardu
Taigi turime aiškiai atskirti kur šiaip musulmonai, o kur kovingasis islamizmas. Kaip minėjau, Europoje islamo invazija užsiima „Musulmonų brolija“. Jie militarizuoja islamą. Kiekvienas šalininkas paverčiamas kariu. Toks sutelktumas jiems leidžia išdirbti skverbimosi strategiją ir turėti pakankamai agentų, kurie tai įgyvendins.
Kokia dalis musulmonų tampa tais kovingaisiais?
Tokie, kurie aktyviai įsitraukia į judėjimą, matyt būtų maždaug dešimtadalis musulmonų populiacijos. Palyginkime tai su putinistais Rusijoje. Gali būti, kad Putino idealams pritaria ir dauguma, tačiau tik kokie 5 – 10 proc. aktyviai prisidės prie ideologijos įgyvendinimo rašydamiesi į kariuomenę, organizuodami jai aukas, agituodami ir taip toliau.
Antra vertus, negalime laukti, kad neradikalizuoti musulmonai pereis į mūsų pusę. Islamas turi daug daugiau dvasinių priesakų, o šių nebuvimas krikščionybėje jiems sako, kad krikščionys yra dvasiškai susipurvinę ir dėl to neturi ateities. Net jei koks musulmonas ir nuspręstų paremti europiečius, jį stabdys tai, kad islamistai gali jam suknežinti galvą.
Būdai skverbtis į krikščioniškas šalis
Pas mus tai pavadintų karinių žvalgybų metodais. Pirmiausia – sukurti, ar, kaip Kauno atveju, perimti mečetes, religinio mokymo centrus. Jeigu tokių galimybių nėra, reikalauti iš vietinės valdžios, kad jiems tai suteiktų. Tik trečiu atveju rinkti aukas iš vietinių musulmonų ar iš umos (viso pasaulio musulmonų).
Taigi pas nuosaikių bendruomenių lyderius prisistato islamo mafija ir pradeda jiems diktuoti ką daryti – dėstyti islamą taip ir anaip, pasitraukti ar dar ką nors. Taip esamos musulmonų bendruomenės greitai radikalizuojamos.
Antras etapas – įsijungti į demokratinius procesus ir reikalauti sau teisių. Įvykdę perversmą tarp savų, jie prisistato krikščionims nuolankais demokratijos išpažinėjais ir reikalauja daugiau teisių „religinei mažumai“. Čia į apyvartą eina tokie triukai kaip aprūpinti juos halal maistu, kad krikščionys viešai nešvęstų Kalėdų, moterims dangstytis skaromis, nepalaikyti Izraelio ir taip toliau.
Trečiasis etapas – siekti politinių postų. Visiškai kaip mafija – jeigu visuomenė susitaiko su nusikalstamų grupuočių egzistavimu, ši pradeda lįsti į politiką. Vietinė bendruomenė ir uma parūpins resursų – papirks vietinius intelektualus, kad palaikytų jų reikalą, žadės, kad atėjus į valdžią musulmonams santykiai su krikščioniais taps idiliški ir taip toliau. Islamo teologijoje netgi yra nuostata (al takija), kad netikėliams meluoti galima, jeigu tai prisidės prie islamo dominavimo. O islamo dominavimas, pasak šios ideologijos, yra kelias į žmonijos išganymą. Kai visi taps musulmonais, pasaulyje stos amžina taika, žadėjo pranašas Mahometas.
Ketvirtas etapas – nutildyti priešininkus
Kai musulmonai įgyja tam tikros politinės įtakos, ją išnaudos islamistų kriktikams represuoti. Retai kada griebsis žmogžudystės, tačiau visa kaip baugins ir terorizuos, kad priešininkas nutiltų pats.
Tai daug veiksmingiau nei nužudyti. Apskritai musulmonai gerai supranta, kad varžovą reikia įveikti moraliai, kitaip pergalė bus tik paviršutinė. Jei oponentas nepralaimėjo morališkai, jis kalbės apie tai, kokie tie islamistai yra iš tiesų, telks bendraminčius tolesnei kovai ar, jei būtų nužudytas, taptų įkvėpimo šaltiniu būsimiems kovotojams.
Kaip užkardyti?
Islamistai, kol jie dar neįsibėgėjo, nėra toks jau grėsmingas priešas. Jų saujelė, o ideologija demagogiška ir netgi nusikalstama. Jeigu ilgai nelaukiant juos demaskuosi ir neleisi plėsti įtakos naudojantis mafijos metodais, jie negalės įsigalėti. Tad kaip juos užkardyti.
- Pradėti nuo leftistų
Leftistai – dirva, kur sudygsta islamizmo sėklos. Jeigu Vakarų šalys islamistus vertins kaip nusikaltėlius, veikiančius prisidengiant religija, tie toli tikrai nepajudės. Tačiau leftistai ir islamistai yra sudarę paslaptingą sąjungą. Kauniečiams.lt redakcijos prašymu, kitą straipsnį rašysiu šia tema. Šį kartą pakaks pastebėti, kad leftistai linkę sutikti su islamistų skleidžiama demagogija ir duoti jiems kelią.
- Ideologinė kova
Islamistų gyvastis – ideologijoje. Vakarų šalys užsileidžia sau islamistus ant sprando dėl to, kad neduoda ideologinio atkirčio. Aišku, pirmiausia jiems reikia atimti teisę kalbėti islamo vardu. Lietuviai turi būti supažindinti ir su nuosaikesnių musulmonų nuostatomis, papasakoti kuo gyvena tokie musulmonai, aiškiai atskirti nuo „blogųjų“ musulmonų.
Kadangi islamistai nepripažįsta demokratinių normų, negalima jiems suteikti demokratinių teisių. Drausti jų maldas viešose vietose, priekabiauti prie moterų dėl apsirengimo, bausti už krikščionių įžeidinėjimą.
- Išbandymas mūsų vertybėms
Rytuose, kaip sako izraeliečiai, žmonės supranta tik jėgos kalbą. Jei savo nuostatų negali paremti tvirtais veiksmais, esi mazgotė ir į tave galima valytis kojas. Todėl lietuviams teks įrodyti, kad jų vertybės šį tą reiškia ir kad jie sutinka dėl jų pastovėti.
Vertybės yra tikros lygiai tiek, kiek sutinki dėl jų nukentėti. Jei ne – tai moralumo širma, kurios pagalba apsimeti doru ir teisingu, apgaudinėji save ir kitus. Tad mums reikia priimti tuos musulmonus, kurie gerbia demokratijos normas ir pastatyti į vietą tuos, kurie jas naudoja ginklą prieš mus pačius.
