Kaip apšiltinti pašiūrę pigiai: kaunietis dalinasi patarimais
„Kokia prasmė iš sandėliuko, jei žiemą jame šalčiau nei lauke?“ – šį klausimą sau užduoda daugelis kauniečių, turinčių sodo namelį ar nuosavą kiemą. Atrodo, sienos lyg rėtis, pro tarpus švilpauja vėjas, o įrankiai pamažu pasidengia rūdimis. Tačiau kaunietis Algirdas nusprendė nebesitaikstyti su kiaurai perpučiamomis sienomis ir įrodė, kad seną pašiūrę galima paversti jaukia ir šilta patalpa vos per vieną savaitgalį, o išlaidos nesieks nė šimto eurų.
Pirmas žingsnis: kur dingsta jūsų šiluma?
Prieš imantis bet kokių darbų, svarbiausia suprasti, pro kur šiluma tiesiog „pabėga“. Paprasčiausias būdas – tylų rytą atsistoti viduje ir ieškoti pro plyšius prasiskverbiančios šviesos. Kiekvienas šviesos ruoželis – tai skersvėjo ir šalčio kelias. Atidžiai apžiūrėkite durų ir langų rėmus, sienų ir stogo sandūras.
„Maniau, kad didžiausia bėda – stogas, – pasakojo Algirdas. – Bet kai ramiai viską apėjau ir patikrinau ranka, paaiškėjo, kad kone 70 procentų šalčio eina per durų kraštus ir tarpus grindyse.“ Visas problemines vietas jis pataria pasižymėti kreida ar lipnia juosta, kad nieko nepraleistumėte.
Trys pigios priemonės, kurias rasite visur
Norint pasiekti puikų rezultatą, nereikia brangių ar sunkiai gaunamų medžiagų. Viską galima rasti bet kuriame didesniame statybinių prekių centre Kaune. Algirdas panaudojo tris laiko patikrintas priemones:
- Polistirenas. Idealiai tinka sienoms. Jis lengvas, pjaustomas paprastu peiliu ir, svarbiausia, nebijo drėgmės.
- Mineralinė vata. Geriausias pasirinkimas stogui ir luboms. Ji lanksti, todėl puikiai užpildo visus nelygius tarpus tarp gegnių.
- Pjuvenos arba šiaudų ir molio mišinys. Senas, bet itin efektyvus ir beveik nieko nekainuojantis būdas grindų apšiltinimui.
Svarbiausi darbai: stogas ir grindys
Šiluma visada kyla į viršų, todėl stogas yra svarbiausias prioritetas. Mineralinę vatą ar polistireną reikia kloti vidinėje stogo pusėje, stengiantis nepalikti jokių tarpų. Kiekvienas plyšys – tai tiltas šalčiui atgal į patalpą.
Antrasis frontas – grindys. Jei jos medinės, storas pjuvenų sluoksnis po lentomis sukurs puikią izoliacinę pagalvę. Jei grindys betoninės, ant jų galima kloti polistireno plokštes, o viršų uždengti fanera ar lentomis. Skirtumas pajuntamas iškart – kojoms nebešalta, o nuo žemės kylanti drėgmė nebepasiekia daiktų.
„Po apšiltinimo termometras pašiūrėje rodė aštuonis laipsnius šilumos, kai lauke spaudė penkiolikos laipsnių šaltis, – rezultatu džiaugėsi kaunietis. – Anksčiau termometro stulpelis nepakildavo aukščiau nulio.“
Nepamirškite tyliojo priešo – drėgmės
Net geriausia izoliacija taps bevertė, jei sušlaps. Mineralinė vata, sugėrusi drėgmės, praranda didelę dalį savo šiluminių savybių, o organinės medžiagos, pavyzdžiui, šiaudai, gali pradėti pūti. Sprendimas paprastas – garo izoliacinė plėvelė. Ji klojama iš vidinės patalpos pusės, prieš šiltinimo sluoksnį, o visos siūlės kruopščiai užklijuojamos lipnia juosta.
Paskutiniai štrichai: durys ir langai
Kai didžiausi plotai apšiltinti, lieka užsandarinti smulkius plyšius. Tam puikiai tinka montavimo putos, kuriomis galima užpildyti tarpus aplink durų staktą ir langų rėmus. Prie pačių durų galima priklijuoti polistireno juostas, kad neliktų tarpo tarp durų ir rėmo. Jei durys senos ir išsikraipiusios, nelygumus galima užglaistyti pjuvenų ir molio mišiniu – tai senovinis, bet puikiai veikiantis ir nieko nekainuojantis metodas.
Atlikus visus darbus, telieka atlikti testą: užeikite į vidų, sandariai uždarykite duris ir kelias minutes pastovėkite. Jei nebejaučiate skersvėjo, vadinasi, jūsų pašiūrė pasiruošusi net ir šalčiausiai žiemai.
