Lapkričio 3 d. kadencijos vidurio rinkimuose balsuosiantys amerikiečiai spręs, kas paskutinius dvejus Donaldo Trumpo prezidentavimo metus kontroliuos Kongresą, taip pat rinks dešimtis gubernatorių ir tūkstančius valstijų pareigūnų.
Rinkimų kampanija vyksta tvyrant neįprastai įtemptai atmosferai, kurią kursto nerimas dėl ekonomikos, karas, ginčai dėl imigracijos, susirūpinimas korupcija ir nerimas dėl sparčiai besiplečiančio dirbtinio intelekto (DI).
Apklausose apie rinkėjų prioritetus taikomi skirtingi metodai, tačiau jų rezultatai iš esmės sutampa – svarbiausi rinkėjams yra su jų finansine padėtimi susiję klausimai.
Tyrimų centro „Pew“ apklausa parodė, kad ekonominiai klausimai rinkėjams akivaizdžiai svarbiausi, o rugsėjį atliktoje „Emerson“ apklausoje karas su Iranu, darbo vietos, muitai, benzino kainos, imigracija ir DI reguliavimas buvo įvardyti tarp svarbiausių veiksnių, lemsiančių rinkėjų apsisprendimą.
Štai penki pagrindiniai klausimai, formuojantys kadencijos vidurio rinkimų kampaniją.
Svarbiausia – ekonomika
Įperkamumas tebėra svarbiausias klausimas.
Rugpjūtį infliacija siekė 3,4 proc., tačiau politinė problema neapsiriboja bendru infliacijos rodikliu – rinkėjai daugiau moka už benziną, būstą, elektrą, maisto produktus ir paskolas.
„Pew“ duomenimis, 29 proc. rinkėjų, paklausti, apie ką labiausiai norėtų išgirsti kalbant kandidatus į Kongresą, spontaniškai įvardijo ekonomines problemas. Šis skaičius daugiau nei tris kartus viršija bet kurią kitą kategoriją.
Kitoje, Josepho Rainey viešosios politikos centro, apklausoje 57 proc. respondentų maisto produktų, benzino ar komunalinių paslaugų kainas įvardijo tarp trijų jiems svarbiausių klausimų.
D. Trumpo muitai tiesiogiai veikia šias diskusijas – oponentai kaltina juos didinant kainas, o administracija tvirtina, kad muitai apsaugo JAV pramonę ir didina valstybės pajamas.
Karas su Iranu
Karas užsienyje tapo ir amerikiečių piniginių problema. Nuo vasario vykstantis konfliktas su Iranu padidino energijos išteklių kainas ir tapo itin nepopuliarus.
Rugsėjį atliktoje „Emerson“ apklausoje karas su Iranu buvo svarbiausias iš tirtų klausimų, o „Reuters“ / „Ipsos“ apklausa parodė, kad D. Trumpo veiksmams šiame konflikte pritaria tik 34 proc. respondentų.
Keli respublikonų kandidatai itin konkurencingose rinkimų kovose paragino nutraukti karą, o keturi respublikonų senatoriai rugsėjį prisidėjo prie demokratų balsuojant už siūlymą apriboti JAV dalyvavimą konflikte.
Imigracija
Vienas svarbiausių D. Trumpo politinių kozirių virto sudėtingesniu klausimu.
Prezidentas grįžo į valdžią žadėdamas masinius deportavimus, tačiau ginčai dėl agresyvių Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) operacijų ir kitų imigracijos kontrolės priemonių sumažino visuomenės paramą.
„Reuters“ / „Ipsos“ duomenimis, 55 proc. respondentų nepritaria D. Trumpo veiksmams imigracijos srityje. Tuo metu „Marist“ apklausa parodė, kad dabar rinkėjai imigracijos klausimais vienodai pasitiki tiek demokratais, tiek respublikonais. Tai didžiulis pokytis, nes dar 2024 m. respublikonai šioje srityje turėjo aiškų pranašumą.
Pokytis ypač pastebimas tarp lotynų amerikiečių kilmės rinkėjų. Konkurencingose Atstovų Rūmų apygardose atlikta apklausa parodė, kad 62 proc. šių rinkėjų nepritaria administracijos vykdomiems deportavimams ir imigracijos kontrolės priemonėms.
D. Trumpas, pinigai ir valdžia
Rinkimų kampanijos klausimu tapo ir pats prezidentas, įskaitant tai, kaip jis naudoja savo turimus įgaliojimus.
D. Trumpas atvirai paragino rinkėjus balsuoti taip, tarsi jo pavardė būtų rinkimų biuletenyje, todėl rinkimai iš dalies tampa referendumu dėl jo antrosios kadencijos.
„Pew“ atvirojo tipo apklausoje valstybės institucijų etika pagal svarbą užėmė antrą vietą po ekonomikos – ją įvardijo 9 proc. rinkėjų.
Masačusetso universiteto Amherste apklausa parodė, kad 97 proc. amerikiečių mano, jog federalinėje vyriausybėje esama bent šiokios tokios korupcijos, o 66 proc. teigė menkai tikintys arba visai netikintys, kad D. Trumpas nesinaudos prezidento pareigomis savo šeimos verslo interesams.
Demokratai pažadėjo tirti D. Trumpo šeimos verslo sandorius, jei laimėję Kongrese įgis teisę reikalauti pateikti dokumentus ir duoti parodymus, tačiau respublikonai daugelį tokių kaltinimų atmeta kaip partinius išpuolius.
DI žengia į areną
Dirbtinis intelektas iš kompiuterių persikėlė ir į rinkimų kampaniją. Rinkėjai nerimauja dėl darbo vietų praradimo, saugumo ir reguliavimo, o vis dažniau – ir dėl milžiniškų duomenų centrų, reikalingų DI veikti.
Beveik pusė „Pew“ apklaustų amerikiečių teigė labai nerimaujantys dėl DI vaidmens ekonomikoje, 50 proc. mano, kad duomenų centrai daugiausia neigiamai veikia namų ūkių išlaidas energijai, o 54 proc. – kad jie kenkia aplinkai.
DI reguliavimas rugsėjo „Emerson“ apklausoje atsidūrė stebėtinai aukštoje vietoje – iškart po imigracijos ir benzino kainų. Patys duomenų centrai nacionaliniu mastu užėmė žemesnę vietą, tačiau tapo svarbia rinkimų kampanijos tema tokiose valstijose kaip Ohajas, nes vietos bendruomenės kovoja dėl elektros, vandens naudojimo ir statybų.
Kongresas net paskutines dienas prieš rinkimus skyrė ginčams, kas turėtų apmokėti duomenų centrų suvartojamos elektros sąnaudas – tai rodo, kad 2026 m. net duomenų centrai tapo politiniu klausimu.
Kitos nesutarimų temos
Ne visi įprasti JAV kultūrinių karų klausimai dominavo 2026 m. rinkimų kampanijoje, tačiau kai kurie tebėra svarbūs ir skaldantys visuomenę.
Dėl translyčių asmenų teisių toliau vyksta aršūs ginčai, be kita ko, dėl jų dalyvavimo moterų sporto varžybose. Sveikatos apsauga taip pat išlieka nuolatiniu rinkimų klausimu – nuo draudimo ir vaistų kainų iki sveikatos priežiūros prieinamumo.
Šios temos nacionalinėje kadencijos vidurio rinkimų kampanijoje nebūtinai yra tokios pat svarbios kaip pragyvenimo išlaidos, Iranas ar imigracija, tačiau jos tebėra reikšmingos telkiant dalį abiejų partijų rinkėjų.
