Politinių partijų lyderiai iš esmės sutaria, kad Lietuva turėtų didinti visuomenės pasirengimą gynybai. Tačiau jų pozicijos dėl visuotinio šaukimo įgyvendinimo iki 2030 metų skiriasi.
Vieni parlamentinių partijų atstovai sako, kad pagrindinis iššūkis visuotiniam šaukimui yra politinės valios stoka. Kiti akcentuoja infrastruktūros, instruktorių ir kitų kariuomenės pajėgumų trūkumą. Vienintelis nepritariantis visuotiniam šaukimui – „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, sakantis, kad tai visiškai neaktualu šiuolaikiniame kare.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) šiuo metu atlieka išsamų vertinimą, kiek visuotiniam šaukimui reikėtų papildomo personalo, infrastruktūros, ginkluotės, karinės technikos, mokymo pajėgumų ir finansavimo.
Politinės valios klausimas
Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia neabejojanti, kad iki 2030 metų Lietuva gali pasirengti visuotiniam šaukimui.
Dainius Labutis (ELTA)
„Manau, kad tikrai yra realu ir mes netgi neturėtume kelti tokio klausimo, ar yra realu“, – Eltai sakė ji.
Pasak politikės, nelaukiant 2030-ųjų jau dabar reikėtų didinti tarnybą atliekančių jaunuolių skaičių ir užtikrinti, kad būtų priimami visi norą savanoriškai tarnauti pareiškę asmenys.
„Šių metų skaičiai yra tokie, kad apie 2,8 tūkst. žmonių, savanorių šauktinių, Lietuvos kariuomenė negalėjo priimti“, – teigė politikė.
Liberalų lyderės vertinimu, finansinių galimybių plėsti šaukimą valstybė turi, o pagrindinis klausimas yra politinė valia ir prioritetai.
„Gynybos biudžetas rekordiškai didelis ir tikrai nemažėja absoliučiais skaičiais. (…) Tai yra labiau ne finansinis klausimas, ne nepajėgumo klausimas, ne infrastruktūros, o politinės valios ir nusiteikimo tai daryti kuo greičiau“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Kitos opozicinės partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – pirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat palaiko visuotinį šaukimą. Anot jo, partija jau yra parengusi, tačiau kol kas neįregistravusi įstatymo projekto, kuriuo nuo 2030 metų būtų numatytas visuotinis privalomas vyrų šaukimas.
Josvydas Elinskas (ELTA)
„Čia ne tik kad pritariame, bet ir inicijuojame visa tai“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
Jo vertinimu, pagrindinė kliūtis šiuo metu yra politinės valios trūkumas.
„Jeigu mes išdrįstume Seime priimti sprendimą ir, tarkim, nustatyti 2030 metus, mes turime ketverius metus ir per tuos ketverius metus galima būtų daug namų darbų padaryti“, – teigė politikas.
Atsižvelgiant į Ukrainos karo pamokas ir didesnę technologijų, ypač – dronų, reikšmę, L. Kasčiūnas taip pat siūlo peržiūrėti patį šauktinių rengimo modelį.
Akcentuoja praktinius pajėgumus
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga taip pat mano, kad iki 2030 metų pasirengti visuotiniam šaukimui būtų įmanoma, tačiau tam reikėtų spręsti praktines kariuomenės problemas.
Dainius Labutis (ELTA)
„Realu su tam tikromis išlygomis“, – Eltai sakė „valstiečių“ lyderis.
Pasak jo, dalį visuomenės gynybai būtų galima ruošti ir kitais būdais, pavyzdžiui, atnaujinant karinio rengimo programas aukštosiose mokyklose ir taip rengiant kariuomenei reikalingų profesijų specialistus, tarp jų – medikus.
A. Verygos nuomone, pagrindinės kliūtys visuotiniam šaukimui – personalo, infrastruktūros ir aprūpinimo trūkumas.
„Negali žmogaus tiesiog pašaukti į niekur. Turi būti ir pakankamas puskarininkių skaičius, na, tai yra tų, kurie dirba vėliau, treniruoja, ruošia, ginkluotės turi būti pakankamai, ir infrastruktūros“, – sakė jis.
Kitos valdančiosios partijos – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – pirmininkas Virginijus Sinkevičius taip pat palaiko visuotinės gynybos modelį. Tačiau pabrėžia, kad jo įgyvendinimo tempą turėtų diktuoti kariuomenės poreikiai ir reali infrastruktūros būklė.
Dainius Labutis (ELTA)
„Gerokai svarbiau, kad ši reforma būtų įgyvendinta kokybiškai, net jei tai tektų daryti etapais. Kitaip rizikuojame turėti tik „popierinę“ reformą“, – Eltai perduotame komentare teigė V. Sinkevičius.
Jo vertinimu, finansavimas yra pakeliamas, jeigu reforma įgyvendinama etapais ir neapriboja kitų svarbių gynybos projektų finansavimo.
Didžiausiomis kliūtimis V. Sinkevičius įvardija kariuomenės personalo pajėgumus, instruktorių korpusą bei mokymo bazių ir poligonų talpą.
„Nei politiniai sutarimai, nei pinigai sąskaitose savaime kareivinių nepastato ir profesionalių karininkų per naktį neparuošia“, – pažymėjo jis.
Socdemai sprendimo dar nepriėmė
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkė Orinta Leiputė sako, kad partijoje vyksta diskusijos dėl visuotinio šaukimo, tačiau galutinis sprendimas dar nėra priimtas.
Karolina Gudžiūnienė (ELTA)
„Vertinant visą geopolitinę situaciją, tai aš manau, kad ta kryptimi judėti reikia“, – Eltai sakė socdemė.
Vis dėlto, jos vertinimu, šiuo metu Lietuva visuotiniam šaukimui dar nėra pasirengusi. Didinant šauktinių skaičių, anot politikės, reikėtų atitinkamai didinti instruktorių skaičių, plėsti kareivines ir kitą infrastruktūrą.
„Aš manau, kad kol kas tokio poreikio forsuoti nėra, bet orientuotis į tai, kad ateityje gali tekti judėti šita kryptimi, – reikėtų to nusiteikimo“, – sakė O. Leiputė.
Jos vertinimu, pasirengimą visuotiniam šaukimui reikėtų vertinti kompleksiškai, o tokiam sprendimui turėtų pasiruošti ir visuomenė.
Visuotinio šaukimo nepalaiko
Kitokios pozicijos laikosi „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis. Jo vertinimu, Lietuvai nereikėtų orientuotis į visuotinį šaukimą ir tradicinės karinės infrastruktūros plėtrą.
Andrius Ufartas (ELTA)
„Visuotinis šaukimas čia yra absurdas, čia daugiau yra politinė reklama“, – Eltai sakė R. Žemaitaitis.
Politiko teigimu, didesnį dėmesį reikėtų skirti kariniam rengimui mokyklose bei fizikos, chemijos, biologijos ir robotikos mokymui. Anot jo, šiuolaikiniame kare svarbūs technologiniai gebėjimai, todėl prie gynybos galėtų prisidėti ir žmonės, kurie dėl sveikatos ar fizinių savybių negalėtų atlikti įprastos karinės tarnybos.
„Mes gyvename tarybine visuotinio šaukimo ideologija, tai yra komunistinis, tarybinis, sovietinis mentalitetas, kad reikia statyti kareivines ir turėti visuotinį šaukimą“, – teigė R. Žemaitaitis.
Jo nuomone, pagrindinė problema yra ne finansavimas ar infrastruktūra, o pats politikų požiūris į šiuolaikinį karą.
Pristatys Valstybės gynimo taryboje
KAM Eltai nurodė šiuo metu atliekanti išsamų vertinimą, kiek visuotiniam šaukimui reikėtų papildomo personalo, infrastruktūros, ginkluotės, karinės technikos, mokymo pajėgumų ir finansavimo.
„Įvertinus infrastruktūros, personalo, karinio rengimo ir kitus būtinus poreikius, visuomenė bus supažindinta su sprendimu“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Visuotinio šaukimo klausimą numatoma pristatyti Valstybės gynimo taryboje.
ELTA primena, kad Lietuvoje svarstoma galimybė iki 2030 metų pereiti prie visuotinio šaukimo.
