Lietuvą nusiaubusi audra, sutrikdžiusi elektros ir ryšio tiekimą bei dalyje šalies paveikusi vandens tiekimą, tapo realiu Lietuvos pasirengimo krizėms testu. Politikai pripažįsta, kad situacija išryškino infrastruktūros atsparumo spragas, o dalis jų ragina į šias pamokas atsižvelgti ir rengiantis galimoms karinėms grėsmėms.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba pažymėjo, kad kritinės infrastruktūros, ypač – energetikos, atsparumo didinimas yra Gitano Nausėdos akcentuojamas prioritetas.
„Prezidentas nuolat akcentuoja kritinės, ypač – energetikos, infrastruktūros atsparumo didinimo būtinybę“, – antradienį žurnalistams teigė R. Dilba.
Pasak jo, Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija pirmą kartą Europos Sąjungos (ES) istorijoje gavo finansavimą kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai nuo hibridinių grėsmių. Tam skirta 130 mln. eurų.
„Nors lėšos nėra itin didelės – 130 mln. eurų, tai yra gera pradžia“, – sakė R. Dilba.
Anot prezidento patarėjo, ateityje planuojama didinti finansavimą energetikos infrastruktūros atsparumui stiprinti. Energetikos ministerija yra numačiusi tiek trumpalaikes priemones hibridinėms atakoms energetikos tinkle užkardyti, tiek ilgalaikius projektus, tarp jų – vadinamąjį „septynių salų“ modelį.
Dalis šių projektų būtų finansuojama ES lėšomis, kita dalis – pačių įmonių lėšomis.
Audra parodė, ką dar reikia stiprinti
Seimo pirmininko Juozo Oleko teigimu, Lietuvos pasirengimas krizėms vyksta, tačiau šios audros pamokos turėtų paskatinti paspartinti infrastruktūros atsparumo didinimą.
„Aš manau, kad pasirengimas vyksta ganėtinai intensyviai ir yra daromi darbai, tiktai čia buvo turbūt praleistas tas dalykas – 2024 metų audros pamokos“, – Eltai sakė J. Olekas.
Pasak jo, būtina spartinti elektros tinklų kabelizavimą, svarstyti elektros linijų proskynų platinimą bei pasirūpinti papildomomis priemonėmis, pavyzdžiui, generatoriais.
J. Olekas taip pat pabrėžė, kad atsparumas krizėms priklauso ne tik nuo valstybės ar infrastruktūros operatorių, bet ir nuo savivaldybių bei pačių gyventojų pasirengimo.
„Reikia toliau tuos darbus spartinti“, – sakė Seimo pirmininkas.
Jis pridūrė, kad audros padariniai gali būti naudingi vertinant ir pasirengimą karinėms grėsmėms.
„Be abejo, kad dabar analizuoja tiek kariuomenė, tiek Krašto apsaugos ministerija. Ir bus padarytos išvados“, – komentavo J. Olekas.
Dar vienas pasirengimo testas
Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen audros padarinius taip pat vadino testu, parodančiu Lietuvos pasirengimo spragas.
„Aš manau, kad audros padariniai ir tai, kaip mes su ja tvarkomės, tai yra dar vienas testas, be jokios abejonės. Ir ar tai parodo mūsų pasiruošimo spragas įvairioms grėsmėms? Vėlgi, be abejonės, taip“, – Eltai sakė ji.
Politikė šią situaciją palygino su ankstesniais dronų incidentais, kai palyginti nedidelis įvykis taip pat turėjo didelį poveikį kasdieniam gyvenimui.
„Tai aš matyčiau tai kaip testą, taip pat kaip parodymą, kur yra spragos, ką reikia keisti, ką reikia tobulinti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, pasirengimas turi apimti ne tik priešiškų valstybių keliamas grėsmes, bet ir ekstremalių oro reiškinių padarinius.
„Vienas dalykas yra mūsų priešų sukeltos problemos, kitas dalykas yra tiesiog ekstremalūs orai, klimato kaitos sukelti padariniai, kurie taip pat dažnės jau nepriklausomai nuo geopolitikos. Tai ir viena, ir kita mus įpareigoja tiesiog daryti daugiau“, – pažymėjo ji.
„Net krizei nesame pasiruošę“
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius padėtį vertino griežčiau. Jo teigimu, kiekviena ekstremali situacija atskleidžia pasirengimo trūkumus, o šiuo metu bendro pasirengimo krizei Lietuvoje esą vis dar nepakanka.
„Dalinai pasiruošę, dalinai – ne. Bent kol kas tokio bendro pasiruošimo, na, kaip ir nesimato. Norėtųsi, kad tas pasiruošimas būtų geresnis“, – Eltai sakė R. Sinkevičius.
Jis atkreipė dėmesį į elektros generacijos ir kaupiklių trūkumą, taip pat ryšio problemas.
„Nėra generacijos, nėra kaupiklių, daug ko nėra. Ir, tiesą sakant, ir privatūs operatoriai ryšio nėra pasiruošę, neužtikrina ryšio. Šiai dienai dabar jau kelinta para nėra jo“, – teigė Seimo NSGK vadovas.
„Pasakyti, kad mes pasiruošę krizei – apie karą aš jau nešneku – krizei, nu tai taip nėra“, – pridūrė jis.
Kasčiūnas siūlo nacionalinę generatorių programą
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas aiškino, kad pasirengimas karui turi būti vertinamas kaip nenutrūkstantis procesas, o dabartinė audra dar kartą parodė, jog Lietuvoje būtina stiprinti civilinės infrastruktūros atsparumą.
„Pasiruošimas karui yra nesibaigiantis procesas. Kaip kariuomenėje sakoma, kiekvienas planas iki pirmo šūvio eina į stalčių. Bet, kita vertus, planavimas yra neįkainojamas. Tai mums reikia ruoštis, planuoti, sumodeliuoti“, – Eltai kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, dabartinė krizė apnuogino Lietuvos nepasirengimą.
„Akivaizdu, kad šita krizė apnuogino tą mūsų nepasirengimą. Deja, dar vienas įrodymas, kad į karą Ukrainoje mes žiūrime per atstumą, per televiziją, jaučiame solidarumą, bet realiai nedarome jokių realių namų darbų, kad būtume pasiruošę“, – teigė politikas.
L. Kasčiūnas siūlo svarstyti nacionalinę generatorių programą. Pagal jo siūlomą modelį, ESO galėtų dideliu mastu įsigyti generatorių, kuriuos gyventojai įsirengtų savo namuose prisidėdami kofinansavimu.
„Tokią programą reikia labai rimtai apmąstyti ir paleisti. Tada tu decentralizuotai gali turėti savo generavimo pajėgumus“, – tikino jis.
Pasak L. Kasčiūno, kartu būtina spręsti ir elektros tinklų kabeliavimo, linijų proskynų bei įžeminimo klausimus. Jis taip pat ragina didesnės lyderystės civilinės saugos srityje imtis Vidaus reikalų ministeriją.
„Vidaus reikalų ministerija, kuri šiaip yra atsakinga už civilinę saugą plačiąja prasme – ne tik nuo raketinių smūgių, bet ir nuo stichinių nelaimių – šita lyderystė dabar turėtų kažkaip būti įrodyta čia, kad turi galbūt tam tikras veiklos gaires, ką veikti, kaip daryti“, – akcentavo politikas.
Jo vertinimu, audros pamokos turėtų būti išmoktos ne tik tvarkant šios nelaimės padarinius, bet ir iš naujo įvertinant Lietuvos atsparumą įvairioms krizėms – nuo ekstremalių gamtos reiškinių iki karinių grėsmių.
Vis dar tūkstančiai be elektros
ELTA primena, kad per šeštadienį kilusią audrą daugelyje Lietuvos vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.
Elektros tiekimas tuo metu buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų. Antradienio popietę elektros vis dar neturi apie 74,6 tūkst. ESO klientų.
Po audros sutriko ir mobilusis ryšys, tačiau operatorės antradienį pranešė jau atkūrusios didžiąją dalį tinklo.
Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) duomenimis, audra gyventojams ir verslui jau padarė daugiau nei 3 mln. eurų draudžiamųjų nuostolių, o draudikai sulaukė daugiau kaip 3 tūkst. pranešimų apie žalą. Asociacija prognozuoja, kad šie skaičiai dar augs.
Anykščių bei Kazlų Rūdos rajonų savivaldybėse pirmadienį dėl audros padarinių paskelbtos ekstremaliosios situacijos.
