Tęsiame Kauniečiams.lt publikacijų ciklą apie mūsų miesto tarpukario modernizmo architektūrą. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia (bazilika) – vienas ryškiausių tarpukario modernizmo architektūros objektų, tai ir savotiškas tautos atgimimo simbolis. Ji stovi Žaliakalnyje (Žemaičių g. 31A), gerai matoma iš daugelio miesto vietų ir laikoma didžiausia monumentaliosios architektūros bazilikine bažnyčia Baltijos šalyse.
Idėja pastatyti paminklinę bažnyčią kaip padėką Dievui už atkurtą Lietuvos nepriklausomybę ir tautos prisikėlimo simbolį kilo 1922 m. 1926 m. arkivyskupo Juozapo Skvirecko iniciatyva suformuotas statybos komitetas, kurio garbės pirmininkais tapo jis pats ir prezidentas Antanas Smetona. 1928 m. miestas padovanojo sklypą Žaliakalnio šlaite.
Tais pačiais metais surengtas projektų konkursas (pateikta 15 darbų). Premijas gavo Jonas Krasauskas, Feliksas Vizbaras ir Karolis Reisonas; pastarajam (trečios vietos laimėtojui) buvo pavesta toliau plėtoti projektą. Ankstyvieji Reisono variantai buvo grandioziniai – su aukštu spiraliniu bokštu (apie 80–90 m) ir Kristaus statula, tačiau dėl kainos ir kritikos jie atmesti. Galutinis, gerokai racionalizuotas modernizmo stiliaus projektas patvirtintas 1933 m.
Statybos prasidėjo 1934 m.: pašventintas iš Jeruzalės Alyvų kalno atvežtas kertinis akmuo. Lėšos rinktos aukomis Lietuvoje ir išeivijoje (ypač JAV), rengtos „plytų pirkimo“ akcijos. Iki 1940 m. pagrindiniai darbai (sienos, stogas, dalis interjero) beveik baigti, tačiau sovietinė okupacija juos nutraukė. Pastatas nacionalizuotas, vėliau paverstas radijo gamykla („Banga“), fasaduose iškirstos pramoninės angos, interjeras pertvarkytas.
1988–1989 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Atstatymo projektus rengė Henrikas Žukauskas, vėliau – Algimantas Sprindys ir kiti specialistai. Konsekruota 2004 m. (darbai baigti apie 2005 m.), dabar turi mažosios bazilikos statusą.
Architektas – Karolis Reisonas (latviškai Kārlis Reisons, 1894–1981), latvių kilmės inžinierius-architektas, 1930 m. apsigyvenęs Kaune, 1932 m. gavęs Lietuvos pilietybę. Jis dirbo Kauno vyriausiuoju inžinieriumi ir sukūrė kelis svarbius tarpukario pastatus. Prisikėlimo bažnyčia laikoma vienu reikšmingiausių jo kūrinių.
Pastatas – stačiakampio plano (apie 69–70 × 26 m), trinavė bazilika su plokščiu stogu (ant kurio – terasa ir koplyčia). Dominuoja du keturkampiai bokštai: didysis (apie 70 m, prie pagrindinio įėjimo) su siaurais vertikaliais langais, primenančiais tautinės juostos ritmą, ir mažesnis virš altoriaus. Konstrukcija – gelžbetonio karkasas, apmūrytas plytomis; pamatai įrengti su daugybe polių dėl grunto ypatumų. Formos lakoniškos, monumentalios, be gausaus dekoro – aiškus racionalizmas ir modernizmo (funkcionalizmo, stripped classicism) bruožai, derinami su vietinėmis interpretacijomis. Talpa – keli tūkstančiai žmonių; nuo stogo atsiveria miesto panorama.
Bažnyčia – neabejotinas Kauno tarpukario modernizmo (UNESCO saugomo „Modernistinio Kauno“) ir sakralinės architektūros pavyzdys, įkūnijantis to meto optimizmą, tautos savimonę ir architektūrinę pažangą.
