Straipsnis skirtas padėti susigaudyti Irano konflikte. Bendrais bruožais apžvelgsime, kas kovoja ir dėl ko, kas laimi ir kuo viskas tikėtinai baigsis.
Aurimas Guoga, Kaunieciams.lt ažvalgininkas
- Islamo revoliucija siekia dominuoti regione ir sunaikinti Izraelį
1979 metais Irano fundamentalistai nuvertė šachą ir pradėjo pasaulinę islamo revoliuciją. Kaip ir dabar, islamistai ir anuomet bendradarbiavo su socialistais, todėl jų islamo revoliucija turi daug socialistinės revoliucijos bruožų, bet yra skirta įgyvendinti tikslus, išdėstytus Korane.
Kokie tie tikslai? Musulmonų šventraščiai tikina, kad tikratikiai patirs sunkių išbandymų ir, jeigu juos įveiks, Alachas jiems padovanos pasaulį. Jis leis sugrumdyti ir pažeminti netikėlius.
Savaime suprantama, visi netikėlių turtai pereis ištikimiesiems. Todėl musulmonai turi nepalenkiamai laikytis Alacho priesakų, nebijoti mirties ir jokių sunkumų, neišklysti iš kelio, susigundę žemiškais malonumais.
Pasak islamistinės teologijos, didžiausi Alacho priešai, kaip jau ne kartą girdėjote, yra JAV ir Izraelis. Šios galybės atrodo nepajudinamos, bet tikintieji neturi sudrebėti ir, Visagalio padedami, įveiks juos abu.
Taigi islamo revoliucija – tai nuolatinė kova už islamistų įsigalėjimą regione. Tam turi būti pajungti visi musulmonai, tinkamos visos priemonės. Svarbiausios trys – kurti pavaldžias karines grupuotes greta Izraelio, vykdyti teroristinę veiklą regione bei pasaulyje ir, galiausiai, pasigaminti branduolinę bombą, nes tai tikrai padėtų Irano režimui pasiekti pasauinių tikslų.
- Spalio 7 d. skerdynės pakeitė Izraelį
Kaip žinote, 2023 m. spalio 7 d. Irano finansuojama Hamas grupuotė įvykdė žiaurias pjautynes Izraelyje. Teroristai pralaužė sieną, įsiveržė į Izraelio teritoriją ir per keletą valandų išpjovė 1200 žmonių, dar kelis šimtus išsivarė įkaitais. Izraeliui tai tapo jų rugsėjo 11-ąja, po kurios šalis negrįžtamai pasikeitė. Įvertinant JAV ir Izraelio dydžius, minėtas išpuolis buvo netgi gerokai didesnis nei bokštų dvynių susprogdinimas Niujorke. Po jo, žinoma, amerikiečiai įsiveržė į Afganistaną ir sunaikino „Al Qaeda“ bazes.
Izraeliečiai po šio išpuolio pakeitė gynybos doktriną. Anksčiau jie pernelyg neliesdavo savo priešų, santūriai atsakydavo į vis pasikartojančius teroro išpuolius. Rūpinosi pirmiausia savo tarptautine reputacija, vengė eskaluoti konfliktus.
Po spalio 7 d. išpuolio atsirado ryžtas proaktyviai naikinti grėsmes, nelaukti, kol priešai užpuls ten ir tada, kur jiems bus patogu. Todėl sekė įsiveržimas į Gazą, buvo sunaikinti požeminiai tuneliai, kur Hamas laikė raketas, kuriomis dešimtmečiais reguliariai apšaudydavo Izraelio teritoriją.
Vienas iš tokio pasikeitusio atsako padarinių – Izraelį ėmė kaltinti vykdant genocidą. Užsislėpę antisemitai norėjo, kad žydai grįžtų prie senos tvarkos, kai islamistai juos amžinai terorizuoja, o izraeliečiai kovotojų nenaikina, nes šie slepiasi už moterų su vaikais.
Tik šį kartą buvo kitaip – Izraelio kariuomenė pirmiausia siekė sunaikinti priešą ir jau tik po to – išsaugoti civilių gyvybes. Dėl tokio pasikeitimo Izraelio priešai Vakaruose sukėlė pasipiktinimo bangą – propalestinietiškas demonstracijas ir kaltinimus šaltakraujišku Gazos gyventojų žudymu.
- Iranas artėja prie branduolinės bombos
Irano režimas finansavo Hamas, reikia manyti, kad ir nurodė surengti spalio 7 dienos išpuolį. Jie buvo labai laimingi dėl išpuolio ir savo džiugesio nė kiek neslėpė. Kaip ne kaip, Izraelio ir jo gyventojų sunaikinimas, neduok D-ve, – vienas svarbiausių islamo revoliucijos tikslų.
Pamažu Iranas ėmė artėti prie ilgalaikio tikslo – susikurti branduolinę bombą. Tam jis kalnų požemiuose sodrino uraną ir, Izraelio žvalgybos vertinimu, jau buvo per žingsnį nuo branduolinio ginklo.
Kadangi Irano režimas amžinai šūkauja „Mirtis Amerikai“, „Mirtis Izraeliui“, D. Trumpas ir D. Netanyahu nutarė veikti. Jie sulaukė dienos, kai visi pagrindiniai Irano režimo vadai susirinko į vieną vietą, ir smogė triuškinantį smūgį. Žuvo režimo vadas Ali Chomenei, dauguma vyresniųjų dvasininkų, Islamo revoliucijos sargybos korpuso vadai ir daug kitų. Taip šių metų vasario 28 dieną prasidėjo dabartinis karas (ar naujas jo etapas).
Pirmuoju etapu JAV ir Izraelis subombardavo Irano priešlėktuvinę gynybą, karinį pramoninį kompleksą, karinę aviaciją ir laivyną. Susekė ir oro smūgiais sunaikino daugybę Irano režimo lyderių. Šis bombardavimas truko 40 dienų. Praktiškai be nuostolių sau sunaikino visus antžeminius Irano karinius pajėgumus. Liko tik tai, ką iraniečiai sugebėjo paslėpti po žeme.
- Karas dėl Hormūzo
Šiek tiek reikia papasakoti, kaip iraniečiai mąsto tokioje padėtyje. Pasak jų, netikėliai gali smarkiai pakariauti trumpą laiką, bet jie neturi valios kentėti nepriteklius ilgesnį laikotarpį. Jeigu Irano žmonės nepalūš ir toliau priešinsis, netikėliai praras ryžtą. Todėl Iranui svarbu padidinti naftos kainas.
Amerikiečiai per rinkimus to neapsikęs ir nuvers D. Trumpą. Viskas grįš į senas vėžes. Naujas prezidentas, kaip ir visi ankstesni, kovos su Iranu vien žodžiais, o tuomet Islamo revoliucija pasigamins branduolinį ginklą ir netikėliai jau niekuomet nedrįs jų pulti.
Taigi Iranas ėmė blokuoti Hormūzo sąsiaurį. Sustabdyta 20 proc. pasaulinės naftos tiekimo. Ypač kentėjo Azijos regionas. Naftos kainos visame pasaulyje pašoko nuo 60 iki 110 dol. už barelį. Padėtį kiek gelbėjo tai, kad naftą rekordiniais kiekiais išgavo patys amerikiečiai ir po N. Maduro nuvertimo Venesuelos naftos ištekliai taip pat jų pusėje.
Tuo pačiu iraniečiai terorizuoja kaimynines šalis. Į Persijos įlankos valstybes laido raketas ir šachedus. Tos, be kita ko, kreipiasi į ukrainiečius pagalbos apsisaugoti nuo šachedų antpuolių.
Trumpas rado veiksmingą atsaką į Hormūzo blokadą. Iranas gal ir kontroliuoja laivybą sąsiauriu, bet JAV atsiuntė laivyną kontroliuoti, kas įplaukia į sąsiaurį ar išplaukia iš jo iš vandenyno pusės. Paprastai kalbant, Iranas kontroliuoja buto, o amerikiečiai – laiptinės duris. Taip buvo sustabdytas ir Irano naftos eksportas. O tai – apie 0,5 mlrd. dol. nuostolių Irano ekonomikai kasdien.
- Nervus tampančios paliaubos
Šių metų birželio 18 d. JAV ir Iranas pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą. Šalys susitarė, kad neatnaujins kovinių veiksmų. Iranas atsisakys branduolinio ginklo programos, leis laivams laisvai praplaukti Hormūzo sąsiauriu. Per 60 dienų šalys susitars dėl ilgalaikės taikos.
Tačiau Iranas susitarimo nevykdė. Jau po kelių dienų apšaudė sąsiauriu plaukiantį tankerį. Naftos kainos vėl šoko aukštyn, tuo pačiu išaugo ir grėsmė, kad per vidurio kadencijos rinkimus šių metų lapkritį Trumpo vadovaujami respublikonai praras Senato ir Kongreso rūmų kontrolę. O tai reikštų, kad Trumpui būtų surištos rankos vykdyti savo politiką, įskaitant ir Irano atžvilgiu. JAV demokratai kaltina, kad Trumpas pats yra agresorius, ir tikina, kad atėję į valdžią jie kaipmat pasitrauks iš šio karo.
Nereikia ir sakyti, JAV laivynas iškart atnaujino ir Irano blokadą. Joks laivas neįplaukia ir neišplaukia iš Irano uostų į vandenyną. Iranas negali vykdyti naftos eksporto, o tai reiškia, kad režimas neteko 90 proc. eksporto įplaukų.
Maža to, JAV trumpam atnaujino bombardavimus, apmažino Irano gebėjimus aptikti ir bombarduoti sąsiauriu praplaukiančius naftos tankerius. JAV laivynas taip pat ėmė konvojuoti kitų Persijos įlankos šalių laivus. Naktimis jie išsijungdavo transponderius ir, pridengiami karinių laivų, praplaukdavo toliau nuo Irano krantų. Taip amerikiečiai atkūrė dalį laivybos Hormūzu, o tai leido naftos kainas sumažinti nuo 110 iki 90 dol. už barelį. Pasauliui padėtis gal ir ne ideali, tačiau pakenčiama. O Irano ekonomika ėmė kaip reikiant dusti.
- Smaugiančios sankcijos
Pamažu prieiname prie pastarųjų dienų įvykių – maždaug nuo rugpjūčio vidurio. Kol vyko šis nervų karas, JAV senatorius Lindsey Grahamas parengė „pragariškų sankcijų“ įstatymo projektą. Bet kuri šalis, drįstanti palaikyti su Iranu kokius nors prekybinius santykius, susilauks mažiausiai 100 proc. tarifų prekybai su JAV, o konkretūs subjektai bus atjungti nuo dolerio ir t. t.
Šių metų rugpjūčio 7 d. JAV Senatas priėmė įstatymą, leidžiantį JAV prezidentui įvesti beprecedentes sankcijas Iranui ir Rusijai. D. Trumpas iškart pavedė Iždo departamentui jas įvesti Irano atžvilgiu. Nors jos dar neįsigaliojo, Irano prekybos partneriai jau ėmė nutraukinėti prekybos ryšius. Ypač svarbi netektis Iranui yra santykių su Jungtiniais Arabų Emyratais nutraukimas. JAE Iranui buvo maždaug tas pat, kas Rusijai Kinija. Per JAE Iranas išvengdavo finansinių sankcijų padarinių ir įsiveždavo sankcijinių prekių. Dabar jau aišku, kad ši skylė užsidarė.
Tačiau dar iki pastarųjų sankcijų įsigaliojimo Irano ekonomika ėmė žlugti. Kaip ne kaip, šalis neteko kone visų eksporto įplaukų, negali įsivežti didesnės dalies reikiamų prekių. Duonos kaina jau ir be to nuskurdusioje šalyje išaugo dvigubai. Režimas neturi pinigų sumokėti savo tarnautojams.
Dar vasaros pradžioje pasirodė pranešimų, kad neišmoka atlyginimų reguliariosios armijos kareiviams. Tačiau prieš keletą dienų pasigirdo istorija, kad nusišovė Islamo revoliucijos sargybos korpuso karininkas, nes negavo algos ir negalėjo išmaitinti savo šeimos. O IRSK – tai režimo ramstis, panašiai kaip Putinui FSB.
Vakar pasirodė žinia, kad sustreikavo telekomunikacijų sektoriaus darbuotojai. Šie sužinojo, kad režimas be jų žinios pasisavino jų sukauptas pensijų įmokas. Taip šie žmonės liko be pensijų. Ir dėl to kaltina ne Trumpą ir ne Izraelį, o savąjį režimą.
- Kokia laukia atomazga?
Neatsitiktinai Iranas ką tik pasiprašė grįžti prie birželį pasiekto susitarimo. Jau ir tarp režimo narių pasigirdo balsų, kad karą reikia baigti, nes ekonomika priešpriešos neatlaiko. Taip pasisakė Irano prezidentas Masudas Pezeškianas ir parlamento pirmininkas Mohamadas Galibafas. Išbandymai Alacho labui, žinoma, savo eiga, tačiau dabar tikratikiai mato, kad likę be ekonomikos kovos dėl islamo pergalės pasaulyje tikrai nelaimės.
Irano režimas dar tamposi konvulsijose – atakavo Katarą ir JAE, kad šie išmestų amerikiečių karines bazes iš savo šalių. Tačiau atsakas buvo priešingas, nei tikėjosi. JAE iškart pareiškė, kad nutraukia bet kokius santykius su Iranu. Kataras smogė atsakomuosius smūgius.
Tad amerikiečių ir jų koalicijos padėtis pakenčiama, o Irano – tragiška. D. Trumpas pareiškė, kad Irano blokadą galėtų laikyti neribotą laiką. Netrukus Iranas liks visai ar beveik visai izoliuotas.
Reikia paminėti, kad tuo pačiu žlunga ir Irano remiamos grupuotės užsienyje. Gazoje gyventojai ėmė santūriau vertinti Hamas džihadą. Kai suprato, kad išpuoliai prieš Izraelį išvirs ryžtingu atsaku ant jų galvų, kariauti su žydais taip, kaip anksčiau, nesiveržia. Libane, kuris yra į šiaurę nuo Izraelio, buvo įsitvirtinusi Hezbola grupuotė.
Ši pamėgino paterorizuoti izraeliečius dronais, panašiai kaip rusai – ukrainietiškas pafrontės teritorijas. Izraelio kariuomenė perėjo sieną, išstūmė Hezbola grupuotę maždaug 20 km nuo Izraelio sienos, surado ir sunaikino požeminius tunelius. Dabar bendradarbiauja su Libano vyriausybe, kad ši galėtų susidoroti su Irano statytiniais.
O kai tai įvyks, pasitrauks iš Libano teritorijos. Panašu, kad Izraelis pribaigs Hezbola ir neprireiks tokių mūšių kaip Gazoje, nes ši liko be pagrindinio finansavimo šaltinio. O kai teroristai lieka be finansavimo, paaiškėja, kad jiems kova Alacho vardu ne tiek jau ir patraukli.
